Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr. R. J. Shilleris

Viktorija Chockevičiūtė

2017-12-05 13:04

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi iššūkiai ir, kokie Lietuvos šansai toliau augti ekonomiškai.

Tarp 100 įtakingiausių pasaulio ekonomistų esantis R. J. Shilleris šią savaitę lankėsi Vilniuje, finansinėms technologijoms skirtoje konferencijoje.

Diskusijos metu konferencijoje R. J. Shilleris kalbėjo, kad kartais nesijaučia optimistiškas ir turi šiokių tokių baimių dėl technologinės revoliucijos, o tiksliau, dėl žmonių, kurie bus pakeičiami mašinų.

„Aš žinau, kad pasakysite, jog apie tai jau kalbama 200 metų. Tada buvo klystama. Bet dabar mes esame didžiuliame technologijos augime ir klausimas, kaip pasaulis atrodys po 30 metų paprastiems žmonėms, kurie nekalba angliškai ar kita užsienio kalba, kur tas žmogus bus? Tai didžiulė pasaulinė problema. Svarstau, ar visi prieis prie universalių bazinių pajamų. Galbūt reikia sukurti paprastų žmonių paramos sistemą. Tai yra tai, apie ką dabar turime kalbėti ir planuoti – gerovės sistemą, kuri nežemintų“, – kalbėjo jis.

Garsus ekonomistas vėliau svarstė ir apie technologijų įtaką profesijoms: netgi, ar jo paties profesija nebus pakeista mašinų.

„Ilgą laiką buvo galvota, kad teisininkų negali pakeisti robotai, tačiau dabar mes turime mašinas, technologijas, kurios ženkliai pagreitina procesą įstatymų tyrinėjimą. Tad nebereikia tiek teisininkų, kiek reikėjo anksčiau. Aš profesorius. Mes manėme, kad visada reikės profesorių, tačiau dabar stebime, kad išsilavinimas internetu gerėja. Anksčiau mokantis internetu būdavo, kad tu lieki vienas, bet dabar yra įvairios bendruomenės, studentai kartu. Nesu užtikrintas, ar dėstytojų nepakeis mašinos“, – svarstė R. J. Shilleris.

Naujienų portalui tv3.lt jis sutiko atsakyti į daugiau klausimų.

- Kaip manote, kokie didžiausi iššūkiai šiuo metu ekonomikoje?

- Konferencijos metu aš nepaminėjau karo grėsmės. Galbūt nenorėjau to sakyti. Man kelia nerimą tarptautinė įtampa. Daugėja demagogijos, kyla populizmas. Nebalsavau ir nepalaikau JAV prezidento D. Trumpo, jis nėra geriausias žmogus šiam darbui. Bet štai jį turim. Tai yra ta rizika ir nerimas, ką Donaldas Trumpas padarys. Jis lengvai suerzinamas ir greitai prapliumpa. Aš nenoriu jo kaip prezidento, bet štai mes jį turime. Ir tokie dalykai ne tik JAV, tai vyksta daugelyje vietų. Manau, kad mes pamiršome apie antrąjį pasaulinį karą. Atrodo, kad tai buvo taip seniai ir negali nutikti dar kartą.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas