Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

(Puslapis 2 iš 3)

Viktorija Chockevičiūtė

2017-12-05 13:04

- Manote, kad istorija linkusi pasikartoti?

- Ji tikrai kartojasi. Aš nerimauju dėl branduolinių ginklų.

- Kai kurie ekonomistai kalba apie ekonominę krizę, kad kartojasi ciklais. Ar ir jūs pastebite ekonominės krizės grėsmę?

- Taip. Ir tai eina kartu su karu. Kaip prasidėjo antrasis pasaulinis karas? Jis prasidėjo su finansine krize. Hitleris buvo išrinktas 1939 metais, o tai buvo pačiu baisiausiu Didžiosios depresijos (Didžiosios ekonominės krizės) metu. Vokietija buvo ypač sunkiai nuo jos nukentėjusi, vyravo labai aukštas nedarbas. Žmonės net nemėgo Hitlerio Vokietijoje, bet jie buvo labai pikti ir tai buvo blogas, labai blogas etapas istorijoje, kuris įvyko dėl finansinės krizės.

Ir ta krizė nebūtinai turi nutikti didžiulėje šalyje. Dabar maža šalis, kaip Šiaurės Korėja, gali sukelti viską. Mes turime rizikingą ateitį, mes turime būti budrūs, kad išvengtumėme blogų pasekmių.

- Kalbant apie Lietuvą ar matote perspektyvas šiai šaliai augti, kokia jos vieta globalioje ekonomikoje?

Aš nežinau ar turiu unikalią įžvalgą. Atrodo, kad žmonės čia daro reikiamus dalykus, ji vedama sumanių žmonių. Šalies pasiekimai susiję su tuo, kad šalį valdo gerai informuoti žmonės. Tai yra pasisekimo paslaptis.

Nežinau ar turiu, kokį konkretų patarimą Lietuva, bet, manau, kad skaitmeninės technologijos, ne tik Fintech bet ir kitos technologijos sparčiai vystosi ir yra labai svarbu būti to centre. Bus ir kitų šalių centrų. Maskvoje jie turi finansinių technologijų parką, teko jame lankytis. Tad jūs ne vienintelė šalis, kuri norite būti priekyje kitų šiuose vystymuose. Bet aš manau, kad yra vietos daugiau nei vienai šaliai, kuriai gali pasisekti, nes Fintech yra didžiulė arena.

- Ar tai vienintelė išeitis Lietuvos ekonominiam augimui – skaitmeninės technologijos?

- O ne. Yra ir kitų sričių, pavyzdžiui, biotechnologija. Aš manau, tai taip pat labai reikšmingas dalykas ir didelis Lietuvoje.

- Tai galvojant apie galimybes, įžvalgos apie ateitį ne vien pesimistinės?

- Visgi aš manau, kad vis tiek gali būti ne kokių pasekmių šiame amžiuje. Tačiau tikiuosi, kad Lietuva nesusidurs su tomis pasekmėmis.

- Ačiū už pokalbį.

Konferencijos metu Nobelio premijos laureatas R. J. Shilleris skaitė pranešimą apie Fintech galimybes. Pasak jo, Fintech padeda skatinti tiek ekonominės gerovės kūrimą, tiek teisingesnį šios gerovės pasidalijimą visuomenėje.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas