Lietuvoje būstą įpirkti lengviau nei kada nors anksčiau

(Puslapis 1 iš 3)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Greta Jankaitytė / Ekonomika.lt

2013-06-13 11:30

Didžiausias istorijoje būsto įperkamumas šių metų pirmą ketvirtį lėmė būstų rinkos augimą, rodo „Swedbank“ tyrimas. Nors trumpalaikiai veiksniai šiuo metu teigiamai, veikia darbo rinką, prastėjanti demografinė padėtis neleidžia tikėtis žymaus NT rinkos augimo ateityje.

Šių metų pirmą ketvirtį Vilniuje butų pardavimai augo dėl didėjusios pasiūlos bei paklausos. Iš viso pirminėje rinkoje parduota 2,5 tūkst. butų. Tai yra 17 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. O 2011-2012 m. būsto pardavimo sandorių skaičius augo tik po 7-8 procentus. Tiesa, parduotų butų kainos krito 5,5 proc., bet pigo daugiausia seni butai, naujų butų kainos augo daugiau nei 4 procentais.

„Pasiūlos pusėje pirminėje rinkoje yra pustrečio tūkstančio laisvų butų. Tai aukštas pasiūlos lygis, bet paklausa neatsilieka. Ji irgi yra jaučiama“, - teigė Vaiva Šečkutė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė. – Paklausai leido augti išaugęs perkamumas, bet ne mažiau svarbu ir tai, kad pagerėjo gyventojų pasitikėjimas, jų finansinė padėtis.“

Prie būsto rinkos atsigavimo, pasak ekonomistės, smarkiai prisidėjo tai, kad namų ūkių finansinės padėties vertinimas buvo pats aukščiausias nuo 2008 metų, o gegužę Lietuvos darbo biržoje užregistruotas didžiausias istorijoje laisvų darbo vietų skaičius – 35,9 tūkstančiai.

Tai lėmė padidėjusį butų įperkamumą. Vilnius – vienintelė Baltijos šalių sostinė, kurioje įpirkti būstą tapo lengviau. „Swedbank“ būsto įperkamumo indekas Vilniuje augo 3,5 procentinio punko, Rygoje mažėjo – 5,7, o Taline – 9 punktais.

„Vilniuje įperkamumą lėmė ir būsto palūkanų mažėjimas, – aiškina V. Šečkutė. – Antrą ketvirtį iš eilės būsto paskolos palūkanos Lietuvoje yra mažiausios.“

Lietuvoje palūkanos pirmą šių metų ketvirtį siekė 2,56 proc., Latvijoje – 3,84 proc., o Estijoje – 2,88 procento. Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje suteiktų būsto paskolų suma išaugo 28 proc., bet šis skaičius yra 5,7 karto mažesnis nei 2007 metais. O būsto paskolos aptarnavimui vilniečiams reikia skirti apie 23 proc. savo atlyginimo.

„Lietuva išsiskiria žemomis būsto paskolų palūkanomis, nes tikriausiai didelis likvidumas paskatino mažinti maržas. Panašios situacijos galima tikėtis metus arba porą“, – sako ekonomistė.

Nuoma brangsta

Kitas veiksnys, teigiamai veikiantis būstų rinką – didėjantis nuomos pajamingumas.

„Pirmą šių metų ketvirtį matyti nuomos brangimo tendencija. Ypač ji matoma Vilniuje, prestižiniuose rajonuose, kur kaina viršija prieškrizinį lygį. Bet nuomos brangimas matomas ir Kaune bei Klaipėdoje“, - teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Straipsnio puslapiai:

- Greta Jankaitytė

Close

Darbo paieškos ir algos Lietuvoje: dabar ir prieš 100 metų

Ir tarpukario, ir dabartinėje Lietuvoje dėl darbo ramūs galėjo būti paklausią profesiją ar amatą turintys gyventojai. Tik supratimas, kas yra paklausu, skyrėsi gerokai, teigia darbo paieškos ypatumus tada ir dabar palyginęs specialistų paieškos ...

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti apie ligos išmokas

Pastaruoju metu smarkiai išaugus sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ne viena savivaldybė paskelbė gripo epidemiją mieste, o kai kurios ugdymo įstaigos uždarytos karantinui. „Sodra“ primena, ką apie ligos socialinio ...

Sausį kainos ir vėl didėjo: kas brango, kas pigo?

2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, degalų ir tepalų, kitų asmens priežiūros ...

Maisto kainos – galvos skausmas ir Seimo nariams: pateikė naują siūlymą

Politikai ir vėl pradėjo svarstyti, kad galbūt jie turi įsikišti ir pabandyti užtikrinti žemesnes maisto produktų kainas. Dėl to jau ruošiamas naujas siūlymas. Konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis siūlo, kad pridėtinės ...

Po sustiprintos alkoholio kontrolės „bambalinį“ alų pakuotėmis perka net negeriantys

Šiais metais įsigalioję prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimai paisomi ne visų. Policija jau yra pranešusi apie skelbimus įvairiose socialinių tinklų grupėse, o regionuose pastebėtas ir „taškų“ klestėjimas. Prekybininkas: drąsiai ...

Ilgai laukta mokesčių reforma: kas gali pasikeisti?

 Praeitų metų pakeitimai mokesčių srityje susilaukia kritikos ne tik iš ekonomistų, bet ir iš pačių Seimo narių. Kalbama, kad programinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuostatos buvo pamirštos, imtasi tik ...

Lenkija praranda patrauklumą: ar lietuviai vis dar susivilios vykti apsipirkti?

 Tuntais į Lenkiją vykstantys apsipirkti lietuviai nėra naujiena. Tačiau, anot ekonomistų, situacija gali pradėti keistis, mat vieno iš trijų veiksnių, lėmusių Lenkijos kainų žavesį, nebelieka. Pastebima, kad jau kurį laiką zlotas vis ...

Alkoholio reklama liejasi laisvai – gamintojai aptiko valstiečių inicijuotų pataisų spragą

 Nuo šių metų įsigaliojęs bet kokios alkoholio reklamos draudimas įnešė daug sumaišties alkoholio gamintojams. Tačiau net ir per sumaištį nebuvo sunku pamatyti, kaip gudriai galima apeiti draudimus ir toliau ...

Kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?

 Šaltuoju metų sezonu siauste siaučia ne tik įvairūs ligų sukėlėjai, bet ir internetiniai sukčiai, žmonėms siūlantys įsigyti neva stebuklingai tai vienokius, tai kitokius negalavimus bei sveikatos sutrikimus išgydančių ...

Nemaloni žinia tėvams: vaikų išmokos vėluos

 Dėl nuo pat pradžių strigusios sistemos, priimančios prašymus dėl vadinamųjų vaiko pinigų, išmokas laiku gaus ne visi. Prognozuojama, jog sausio gale prašymus pateikę tėvai, pinigų gali tikėtis tik kovo mėnesį. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas