Lietuvoje iškils šešios naujos biomasės granulių gamyklos

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Ekonomika.lt

2013-03-07 15:01

Tauragės ir Rokiškio rajonuose baigiami montuoti pirmų dviejų biomasės granulių gamyklų įrenginiai, likusios keturios gamyklos Marijampolės, Molėtų, Šakių ir Šiaulių rajonuose pilnu pajėgumu pradės veikti jau liepą. Šešios Lietuvos įmonės planuoja gaminti biomasės granules iš šiaudų.

Per metus planuojama pagaminti iki 42 tūkstančių tonų produkcijos, kuri bus eksportuojama į Europos Sąjungos šalis.

Biomasės granulių gamyklas stato 6 asociacijos įmonės: UAB „Einava”,  UAB „Ekologiški projektai”, UAB „Gamtos ištekliai”, UAB „Opti projektai”, UAB „Taurida” ir UAB „Tisma”.

Investicijos į vieną gamyklą siekia apie 3 mln. litų. Per metus viena gamykla dirbdama visu pajėgumu gali pagaminti 7 tūkst. tonų biomasės granulių.

„Biomasė granulės gaminamos iš šiaudų, medienos, šieno ir naudojamos kaip biokuras šilumos bei elektros gamybai. Europos Sąjunga skatina visas šalis pamažu pereiti prie ekologiško pakaitalo brangioms dujoms ir taršiam mazutui, todėl biomasės produktų paklausa Vakaruose ypatingai didelė ir auganti. Jau šiandien galime sakyti, kad parduotume daugiau nei galėsime pagaminti“, - sakė Andrius Audrius Blaževičius, Biomasės gamintojų ir vartotojų asociacijos prezidentas.

Anot jo, didžiąją dalį pagaminamos produkcijos planuojama eksportuoti. Biomasės granulėmis ypatingai domisi kaimynai lenkai, kurie šildymui ir elektros energijai naudoja čia iškasamą anglį, tačiau dėl didelių taršos mokesčių priversti ieškoti ekologiškos alternatyvos. Lietuvoje biomasės granulės kol kas nepopuliarios.

„Lietuvoje, ypač mažesniuose miestuos, šilumos ūkio infrastruktūra yra pasenusi. Primityvios, senos katilinės nėra pritaikytos naudoti biomasės granules. Geriausiu atveju naudojamos medžio drožlės, durpės“, - sako A. Blaževičius.  

Biomasės gamintojus vienijančios asociacijos vadovas patikslina, kad iki šiol didieji Lietuvos miestai, pavyzdžiui Vilnius ir Kaunas, vengė naudoti biomasės granules ir dėl mažos šio produkto pasiūlos. Nors Lietuvoje gamintojų netrūksta (yra apie 20), jie dirba pavieniui ir negali užtikrinti didžiųjų katilinių poreikio. Asociacijos vienijamos įmonės šiuo atveju turi išskirtinį konkurencinį pranašumą, nes prekių realizacija rūpinsis bendrai. A. Blaževičiaus teigimu, užsakovai pradeda kalbėtis su gamintoju tik tuo atveju, jei jis gali užtikrinti bent 10 tūkstančių tonų produkcijos per metus.

Didžiausi biomasės vartotojai yra Vokietija, Skandinavijos ir Beniliukso šalys. Įdomu tai, kad iš šiaudų, ypač kviečių, gaminamas biomasės granules vokiečiai naudoja kraikui. Kurui naudojamas biomasės produktas jiems asocijuojasi ne su šiaudais, bet su mediena.

Straipsnio puslapiai:

Close

Į Lietuvą plūstant imigrantams imama skambinti pavojaus varpais dėl skriaudžiamų lietuvių

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trinka rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai tarps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies.

Kokį būstą ir už kiek perka lietuviai, latviai, estai ir ukrainiečiai?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje? Dažniau parduoda ...

NT ekspertai stebi augančią tendenciją: lietuviai nuo butų gręžiasi į nuosavus namus

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. ...

Šeimas iš skurdo siūloma traukti didinant vaiko pinigus: suma turėtų būti daug didesnė

Nuomonių dėl vaiko pinigų yra įvairiausių. Vieni teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug naudingesnė tėvams, kiti – įžvelgia didžiulį potencialą didinant vaiko pinigus. Tiesa, sutinkama su tuo, kad 30 eurų yra nepakankamas dydis. Ypač ...

Teigiami pokyčiai valstybei leido sutaupyti milijonus, bet viename sektoriuje vis dar klesti korupcija

Statybų sektorius vis dar išlieka skaudžiausia Lietuvos viešųjų pirkimų žaizda, bet matyti teigiamų prošvaisčių maisto ir kelių sektoriuje, kurie leidžia valstybei sutaupyti milijonus, pastebi Viešųjų pirkimų tarnybos ...

Artėja pokyčiai: nepasiruošusiems gresia didžiulės baudos

Jau kitą penktadienį, gegužės 25-ąją, visoje Europos Sąjungoje pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Teisingumo ministerija primena, kad visos organizacijos, net mažiausi verslai, turi peržiūrėti tvarkomus asmens duomenis ir ...

Per mėnesį šoktelėjusios kuro kainos tuština lietuvių pinigines

Šį mėnesį visų vairuojančių piniginės galėjo itin patuštėti. Gegužės mėnesį atliktas Pricer.lt degalų kainų tyrimas atskleidė, kad per mėnesį vidutinė A95 benzino kaina Lietuvoje (su PVM ir akcizu) kilo 6 proc., o dyzelinio kuro ...

„Sodra“ perspėja: ruošiamas skolininkų sąrašas, pinigai bus išieškomi

„Sodrai“ perėmus Vaikų išlaikymo fondą į savo rankas, atėjo laikas permainoms. Nuspręsta pradėti dirbti daug aktyviau su valstybei skolingais asmenimis. Tokių – apie 40 tūkstančių. Iš valstybės biudžeto Lietuvoje ...

„Lietuvos geležinkeliai“ dalinasi naujienomis: startuoja vasariški atostogų maršrutai

Praėjusiais metais išpopuliarėjęs „Pajūrio ekspresas“ grįžta – jau nuo gegužės 25-osios „Lietuvos geležinkeliai“ į labiausiai pamėgtus kurortus kvies važiuoti patogiais ir šiuolaikiškais ...

Ekspertė pataria, kaip taupyti apsiperkant

Apsipirkimas prieš tai neįvertinus tikrojo produktų ar prekių poreikio, neatidumas vertinant kainas ir kitos priežastys lemia, kiek išleisime užsukę į parduotuvę. Finansų ekspertai sako, jog laikantis kelių pagrindinių taisyklių, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas