Lietuvoje išradimų yra, o juos realizuojančio verslo?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Atnaujinta:2019-04-19 23:56

Indrė Vainalavičiūtė / Balsas.lt

2010-10-01 15:12

Neseniai vilniečio Šarūno Davainio sukurtas gintarinis masažinis stalas buvo pripažintas analogų pasaulyje neturinčiu išradimu, kuriuo greitai ėmė domėtis sveikatingumo paslaugas teikiančios kompanijos iš Rusijos ir Japonijos.

Nors apie unikalius lietuvių išradimus išgirstame ne kasdien, panaršius Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro duomenų bazėje, galima aptikti išties įdomių išradimų, kurių autorystė priklauso lietuviams: kraujagyslių matavimo prietaisas, kompiuterio pelė akliesiems, sportinis bumerangas, dviračio balansinė pavara ir t.t. Tikriausiai nieko nenustebins faktas, kad lietuviai yra užpatentavę midaus, šviesaus alaus ir duonos gamybos būdus.

„Skubančių gauti patentų kokiam nors išradimui ne tiek jau daug – per metus sulaukiame apie šimtą paraiškų. Daugiau nei pusė besikreipiančiųjų yra fiziniai asmenys, dar mažesnę dalį sudaro įvairių įmonių paraiškos, o kalbant apie mokslo institucijas, tai dėl patentų dažniausiai kreipiasi Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas“, – kalbėjo Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro išradimų skyriaus vedėjas Zenonas Valasevičius.

45 tūkst. eurų už dešimt metų pripažinimo

Apie tai, kiek kainuoja patento gavimas Lietuvoje, pašnekovas sakė: „Paraiškos padavimo mokestis yra 400 litų, tiesa, fiziniams asmenims taikoma 50 proc. nuolaida. Jei patento išdavimo procedūra ne pagreitinta, tuomet už patento išdavimą reikia sumokėti 240 litų mokestį ir dar reikia mokėti patento metinius mokesčius, kurie skaičiuojami nuo paraiškos padavimo datos praėjus trims metams. Šie mokesčiai yra progresiniai ir kasmet didėja: už trečius metus mokama 320 litų, ketvirtus –360 litų, penktus – 400 litų ir taip toliau.“ Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus patentas gali galioti iki 20-ties metų ir taip kasmet auga jo galiojimo mokesčiai.

Pasak specialisto, kol kas bendras Europos patentas tik kuriamas, tačiau Europos patentų konvecija numato, kad visos ES šalys ir Šveicarija išduoda tam tikrą tarptautinį patentą. „Kiekviena valstybė turi savus reikalavimus šiam patentui. Išradėjas, paduodamas paraišką, turi nurodyti, kokiose valstybėse nori apsaugos savo išradimui ir tuomet turi patenkinti šių valstybių keliamus reikalavimus. Gavus Europos patentą atliekama išradimo naujumo ekspertizė.“

Z. Valasevičiaus teigimu, septyniose šalyse dešimt metų galiojančio Europos patento kaina su visais mokesčiais, vertėjų paslaugomis ir kitais formalumais sudaro apie 45 tūkst eurų. „Yra keletas Europos patentų, kurie galioja ir Lietuvoje, taip pat yra ir lietuvių išradėjų, kurie kreipiasi dėl Europos patento. Žinoma, paraiškų skaičius, kurios keliauja į Europos patentų biurą, nėra didelis, bet keletas tokių per metus pasitaiko“, – sakė specialistas.

Straipsnio puslapiai:

- Indrė Vainalavičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas