Lietuvoje jaunimo nedarbo problemos nėra? (2)


Fotodienos nuotr.

Žinių radijas

2014-07-28 10:03

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 12,4 proc. ir buvo didesnis, nei praėjusių metų pabaigoje.

Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ teigė, kad oficiali statistika kai kuriais atvejais gali būti klaidinanti. Ir ją paviršutiniškai paanalizavus, galima padaryti klaidingas išvadas:.

„Būtent nedarbo lygis yra viena iš tų rodiklių, kurį reikia analizuoti labai atsargiai. Statistikos departamento skaičiuojamas nedarbo rodiklis turi didelį trūkumą – neatsižvelgiama į tai, kiek yra darbo rinkoje neaktyvių darbingo amžiaus, sveikų žmonių. T. y žmonių nei dirbančių, nei ieškančių darbo. Darbo biržos rodiklis šiuo atveju yra tikslesnis, nes jis rodo, kokia visų darbingo amžiaus žmonių dalis yra registruota bedarbiais. Šis rodiklis yra 1,5 procento mažesnis, nei buvo prieš metus – 8,6 procento darbingo amžiaus gyventojų neturi darbo. Palyginti su krizės piku, tai labai geras rodiklis, netgi geresnis, nei daugelio euro zonos valstybių".

Antra vertus, pasak ekonomisto, nedarbo lygis, tikėtina, negrįš į prieškrizinį lygį. Viena priežasčių – tų kvalifikacijų, kurias turi nedarbo ieškantys, šį dešimtmetį, o ypač kitą dešimtmetį darbo rinkai nebereikės.

„Vienas iš pavyzdžių, kaip klaidingai Lietuvoje paskutiniuosius kelerius metus buvo interpretuojamas nedarbo statistika – labai daug dėmesio buvo skiriama jaunimo nedarbui, nors tai visiškai nėra problema Lietuvoje. Apie 70 procentų jaunų žmonių Lietuvoje arba mokosi, arba studijuoja. Juos laikyti bedarbiais – visiškai klaidingas požiūris. Reikia kreipti dėmesį į darbingo amžiaus žmones, kurie neturi rinkai reikalingų kompetencijų“.

Anot pašnekovo, reikia pripažinti, kad ir universitetai, ir kolegijos parengia nemažai specialistų, kurie didelių perspektyvų darbo rinkoje neturi. Jie įgyja specialybes, kurios yra nepaklausios arba tokių specialistų yra per daug, todėl jie priversti dirbti ne pagal išsilavinimą:

„Darbo biržų perkvalifikavimo centrai vaidina tam tikrą vaidmenį, bet nereikėtų jų galimybių sureikšminti. Daug geresnė praktika, kurią pradėjo taikyti darbo biržos – vadinamoji vaučerių sistema, kai suteikiamos finansinės paskatos įmonei apmokyti darbuotojus. Įmonė priima darbuotoja, pusmetį ar ilgiau apmoko jį, o dalį ar visą atlyginimą jam moka darbo birža. Tai daug efektyvesnė priemonė“, - sakė N., Mačiulis.

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas