Lietuvoje visi pašarai – genetiškai modifikuoti?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Žinių radijas

2014-01-14 10:51

Akibrokštas - laikais, kuomet, atrodo, galime gauti visko, ko tik užsigeidžiame, surasti geros kokybės žaliavų gali tapti misija neįmanoma.

Europos Sąjungoje paplitus genetiškai modifikuotoms sojoms bei kukurūzams, norint gyvulių pašarams surasti genų inžinerijos nepaliestos žaliavos tapo ganėtinai sunku.

Pašarai su GMO

„Žinių radijo“ laidoje „Atsakingi už gamtą“ „Agrokoncerno“ įmonių grupės vadovas Ramūnas Karbauskis atskleidė, jog Lietuvos rinkoje dominuoja pašarai su GMO:

„Galima teigti, jog soja ir kukurūzai, kurie naudojami (gyvulių pašarams – red.) Lietuvoje praktiškai visi yra su genetiškai modifikuotais organizmais. Visi gyvulinės kilmės produktai, kurie šiandien parduodami Lietuvoje, pienas, mėsa, kiaušiniai ir taip toliau, vienaip ar kitaip yra užauginti panaudojus genetiškai modifikuotus organizmus pašaruose“.

„Kai aš pats supratau, kas vyksta (...), tai aš ir pats nustojau pirkti parduotuvėse kiaušinius, nes visiškai aišku, kad Lietuvos gamintojas nei vienas nenaudoja nemodifikuotų sojų arba kukurūzų, tad bet kokiu atveju aišku, kad jie yra pilni modifikuotų organizmų“.

R. Karbauskio nuomone tokia situacija rinkoje susiklostė dėl ES vykdomos politikos: „Mes (ūkininkai – red.) tiesiog papuolėme į situaciją, kada ES pati, išduodama savo vartotojus, mus padarė įkaitais to, kad (...) kartais yra labai sunku rasti nemodifikuotą soją arba nemodifikuotų kukurūzų. Tiesiog jų fiziškai sunku surasti nemodifikuotų, nes rinką užplūdo modifikuoti - jie šiek tiek pigesni.“

Laidoje pašnekovas atskleidė, kad genetiškai modifikuoti pašarai yra 10 – 15 % pigesni, nei genetiškai nemodifikuoti.

Kokie genai įterpiami į GM soją ar kukurūzus?

Europos žemės draugų organizacijos atstovas, Anti – GMO kampanijos vadovas Andrejus Gaidamavičius supažindino, jog į augalą dažniausiai įterpiamas genas, kuris padaro augalą atsparų herbicidui. Tokiu atveju pasėlius herbicidais galima purkšti dideliais kiekiais, piktžolės žūva, o augalas lieka sveikas. Pašnekovo teigimu, tokio tipo genetiškai modifikuoti augalai sudaro net apie 70 % visų genetiškai modifikuotų organizmų.

Kitą didelę dalį genetiškai modifikuotų organizmų sudaro vabzdžiams atsparūs augalai. Į pastaruosius įterpiamas genas, kurio dėka augalas pats skleidžia insekticidus. Tokie augalai, pašnekovo teigimu, sudaro apie 30 % genetiškai modifikuotų organizmų.

Ar pašaruose esantis GMO pasiekia žmogų?

„Gyvuliai gauna labai dideles koncentracijas to GMO, atitinkamai, jeigu mes kalbame apie tuos toksinus, kurie yra skirti kovai su vabzdžiais. Tai tų toksinų yra kiekvienoje augalo ląstelėje didelės koncentracijos, ir tai patenka į gyvūno, kuris minta tokiais pašarais, audinius, kraują, organus ir tokiu būdu toliau dalyvauja mitybos grandinėje iki to, kas valgo galutinį produktą, t.y. pieną, mėsą, kiaušinius arba žuvį“, – teigia A. Gaidamavičius.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas