Lietuvos bankas: daugėja ženklų, kad ekonominė plėtra lėtės

(Puslapis 1 iš 2)


Roko Medonio (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2010-11-04 12:12

Lietuvos banko valdyba šiandien apsvarstė ir patvirtino naujas Lietuvos banko vidutinio laikotarpio makroekonomines prognozes.

Šiuo metu pasaulio ekonominė padėtis yra kur kas geresnė nei prieš metus, tačiau daugėja ženklų, kad ekonominė plėtra lėtės, ypač išsivysčiusiose pasaulio valstybėse. Siekiant atgaivinti ekonomikos augimą, pastaraisiais metais buvo plačiai naudojamos pinigų politikos ir iždo priemonės; vėliau atsigavimą spartino ir trumpalaikis atsargų ciklo poveikis. Blėstant šių veiksnių įtakai ir esant būtinybei griežtinti iždo politiką (ypač ES), pasaulio ekonominė plėtra praranda pagreitį. Reaguodami į tai, išsivysčiusių šalių, pirmiausia JAV, centriniai bankai planuoja toliau vykdyti skatinamąją pinigų politiką.

Lietuvos ūkyje stebimos dvi pagrindinės tendencijos – su vidaus paklausa susiję makroekonominiai rodikliai stabilizuojasi tik pastaruoju metu, o susiję su išorės rinkomis didėja jau metus ar net ilgiau. 2010 m. trečiąjį ketvirtį šios tendencijos nekito, ir realiojo BVP augimą (0,6 % per metus) labiausiai skatino pagrindinės atvirojo sektoriaus veiklos rūšys – pramonė ir transportas. Tai atitiko ankstesnius lūkesčius, ir Lietuvos banko realiojo BVP prognozės, palyginti su rugpjūčio mėn., liko tokios pačios. Tebesitikima, kad šiais metais BVP padidės 0,5 proc., o kitais metais – 3,1 proc.

Privačiojo vartojimo raida yra prastesnė negu tikėtasi. Šių metų antrąjį ketvirtį gyventojų išlaidos tebebuvo bemaž dešimtadaliu mažesnės negu prieš metus, palankių tendencijų nematyti ir iš trečiojo ketvirčio mažmeninės prekybos (be variklinių transporto priemonių) duomenų. Todėl vertinama, kad šiais metais privatusis vartojimas turėtų kristi 5,7 proc., o kitais metais – didėti 1,9 proc. Realiosios vidaus investicijos antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, stipriai šoktelėjo. Be atsitiesiančių investicijų į gamybos priemones, gerokai išaugo ir investicijos į pastatus, išskyrus būstą. Jos veikiausiai susijusios su statyba, kuriai panaudojama ES parama. Investicijų kaita buvo geresnė, nei tikėtasi, todėl manoma, kad investicijos šiais metais sumenks mažiau negu buvo numatyta rugpjūčio mėn. prognozėse – 5,3 proc. Kitų metų prognozės iš esmės nekito.

Naujausi užsienio prekybos duomenys yra geresni, negu manyta: greičiau auga tiek realusis eksportas, tiek importas. Eksportas atsigavo itin sparčiai: šių metų antrąjį ketvirtį rodiklis tebuvo tik truputį mažesnis už aukščiausią lygį, pasiektą prieš dvejus metus. Palankią eksporto kaitą patvirtina ir pramonės duomenys: apdirbamosios gamybos didėjančią apyvartą skatina pardavimas užsienio rinkose, o apyvarta vidaus rinkoje tebėra vangi. Importo atsigavimą, vidaus vartojimui tebesant silpnam, labiausiai skatina investicinės ir tarpinio vartojimo prekės, glaudžiai susijusios su eksporto tendencijomis.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas