Lietuvos bankas: euro nauda viršytų sąnaudas

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Agnė Pikšrytė / Balsas.lt

2013-10-03 11:42

 

Nuo 2015 m., kaip siekiama, Lietuvai įvedus eurą, nauda dėl prisijungimo prie euro zonos gerokai viršytų bendrosios valiutos įvedimo sąnaudas ir numatomas papildomas valstybės įmokas. Tokias išvadas pateikė Lietuvos bankas, kuris pristatė euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą. Lietuvos banko ekonomistų parengtoje vertinimo apžvalgoje pateikiamas euro įvedimo galimos ekonominės naudos kiekybinis vertinimas, taip pat vertinama, kokio dydžio galėtų būti su euro įvedimu susijusios sąnaudos.

Lietuvos banko ekonomistai įvertino, kaip šalies gyventojams, verslui ir valstybės biudžetui keistųsi skolinimosi kaina, kiek būtų sutaupyta dėl sumažėjusių valiutos keitimo išlaidų, kokią įtaką euro įvedimas turėtų darbo vietų skaičiui, šalies eksportui, investicijoms ir galiausiai bendrajam vidaus produktui. Taip pat įvertintos ir sąnaudos: kiek dėl euro įvedimo gali pasikeisti kainos, kiek kainuotų pasigaminti ir pakeisti grynuosius pinigus, pritaikyti informacines ir mokėjimo sistemas.

„Teigiamą euro įvedimo poveikį gyventojai, verslas ir valstybės finansai pajustų pers sumažėjusią palūkanų naštą, išnykusias litų ir eurų keitimo išlaidas, sparčiau augantį eksportą ir investicijas“, - sakė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Paspartintų ekonomiką

Tyrimas rodo, kad prisijungimas prie euro zonos Lietuvos ekonomikai suteiktų papildomą impulsą.

Paskaičiuota, kad iki 2022 m. vidutinis metinis BVP lygis prisijungus prie euro zonos būtų 1,8-1,9 proc. didesnis nei euro neįsivedus. Labiausiai prie ekonomikos spartėjimo prisidėtų išaugęs eksportas ir sumažėjusi palūkanų našta.

Pagal pagrindinį scenarijų vidutinės palūkanos už Vyriausybės vertybinius popierius euro įvedimo metais sumažėtų 0,8 procentinio punkto, gyventojams ir verslui skolinimosi kaina būtų 0,49-0,56 procentinio punkto mažesnė nei neįvedus euro. Tai leistų sutaupyti 2-3,9 mlrd. litų palūkanų išlaidų. Gyventojams ir verslui tektų didžioji šios naudos dalis – 1,6-2,3 mlrd. litų, kitą dalį 0,4-1,6 mlrd. litų – valstybės biudžetas.

Įvairiapusė nauda

Pagrindinės reitingų agentūros euro įvedimą vertina kaip kredito riziką mažinantį veiksnį, todėl yra didelė tikimybė, kad įvedus eurą būtų pagerinti Lietuvos kredito reitingai – tai šaliai leistų skolintis pigiau. Įvedus eurą nebeliktų litų ir eurų kritimo išlaidų. Paskutinius keletą metų šios išlaidos sudarė apie 0,14 proc. BVP (apie 140 mln. litų kasmet), todėl gyventojai, įmonės ir visas nebankinis sektorius galėtų sutaupyti apie 1,9 mlrd. litų valiutos keitimo išlaidų.

Tarptautiniai tyrimai ir kitų eurą įsivedusių šalių patirtis leidžia prognozuoti, kad Lietuvos eksportas ( be mineralinių produktų), net ir euro įvedimo poveikį vertinant konservatyviai, nuo 2015 iki 2021 m. turėtų laipsniškai padidėti bent 5 proc. Šį laikotarpį papildomai būtų parduota prekių už 34 mlrd. litų.

Straipsnio puslapiai:

- Agnė Pikšrytė

Close

„Wizz Air“ pranešė atšaukianti dalį skrydžių iš Lietuvos

 Penktadienį avialinijų bendrovė „Wizz Air“ žiniasklaidoje pradėjo dalintis oficialiu bendrovės komentaru, kuriame nurodo, kad norint, jog populiariausi maršrutai būtų prieinami už mažesnę kainą, tenka atsisakyti kai kurių ...

„Sodra“ paaiškino, kokias išmokas gausime po mokesčių reformos

 „Ar sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius nesumažės mano atlyginimas ir „Sodros“ išmokos? Kokią įtaką mokesčių pokyčiai turės man asmeniškai?“ – tokių ir panašių klausimų ...

Bendrovė iš Novergijos kursis Lietuvoje ir įdarbins 250 žmonių

 Norvegijos bendrovė „Yara International“, viena didžiausių trąšų tiekėjų pasaulyje, ką tik paskelbė planuojanti Vilniuje atidaryti kol kas vienintelį pasaulyje tokio tipo transporto ir logistikos operacijų centrą, atsakingą ...

Ekonomika gerėja, gyventojų skaičius Lietuvoje nedidėja. Kodėl?

 Pagal naujausius Europos statistikos biuro skaičiavimus, Lietuva pernai prarado daugiausia gyventojų, tačiau skelbiama, kad ekonominė situacija šalyje gerėja. Ekonomistas teigia, kad vien ekonominių paskatų padidinti gyventojų skaičių ...

Paaiškino, kur jaunos šeimos galės gauti paramą būstui ir kokio dydžio

 Nuo rugsėjo 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione, bet pirmiausia šeimai reikės susirasti būstą, kurį norės pirkti, arba sklypą, kuriame norės statydintis namą. Socialinės apsaugos ir ...

NT rinkos apžvalga: rezultatai vieni geriausių per 10 metų

 2018 metų pirmasis pusmetis Lietuvos būsto rinkoje buvo vienas rezultatyviausių per pastaruosius 10 metų ir pagal įsigytų butų ir namų kiekį prilygo 2016–2017 metų pirmųjų pusmečių laikotarpiui, skelbiama „Ober-Haus“ 2018 ...

Pasirodė naujas reitingas: Lietuva – trečia pasaulyje

 Pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų planuojamų sukurti darbo vietų pridėtinę vertę Lietuva pašoko iš 32-os į trečią vietą, rodo naujausia „IBM Global Location Trends 2018“ ataskaita. Geriau už ...

Savartynų vadovai neigia premjero įtarimus dėl šiukšlių deginimo

 Viešoje erdvėje netylant įtarimams dėl galimų premjero sąsajų su verslininkais ir įmone „Danpower Baltic“, Saulius Skvernelis tikina, kad valstybės anksčiau pradėti vystyti projektai – neva neskaidrūs, o atliekų ...

A. Veryga apie vaistų pertvarką: „skandinavai taupydami nenugydo savo pacientų“

 Vykdant kompensuojamų vaistų sistemos pertvarką, viešojoje erdvėje jau kilo ažiotažas. Žmonės tikina, kad nebegauna tų vaistų, prie kurių yra pripratę, o vietoje jų pasiūlyti kiti. Tuo tarpu Aurelijus Veryga tikina, kad tai tik ...

Prekyba alkoholiu Lietuvoje draudžiamu laiku: pelnosi nuo studento iki taksisto

 Įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse apstu su Lietuvos įstatymais prasilenkiančių pasiūlymų. Šįkart kalbame apie galimybę įsigyti alkoholio po to, kai parduotuvėse oficialiai jis yra nebeparduodamas. Daug tokių ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas