Lietuvos bankas: euro nauda viršytų sąnaudas

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Agnė Pikšrytė / Balsas.lt

2013-10-03 11:42

 

Nuo 2015 m., kaip siekiama, Lietuvai įvedus eurą, nauda dėl prisijungimo prie euro zonos gerokai viršytų bendrosios valiutos įvedimo sąnaudas ir numatomas papildomas valstybės įmokas. Tokias išvadas pateikė Lietuvos bankas, kuris pristatė euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą. Lietuvos banko ekonomistų parengtoje vertinimo apžvalgoje pateikiamas euro įvedimo galimos ekonominės naudos kiekybinis vertinimas, taip pat vertinama, kokio dydžio galėtų būti su euro įvedimu susijusios sąnaudos.

Lietuvos banko ekonomistai įvertino, kaip šalies gyventojams, verslui ir valstybės biudžetui keistųsi skolinimosi kaina, kiek būtų sutaupyta dėl sumažėjusių valiutos keitimo išlaidų, kokią įtaką euro įvedimas turėtų darbo vietų skaičiui, šalies eksportui, investicijoms ir galiausiai bendrajam vidaus produktui. Taip pat įvertintos ir sąnaudos: kiek dėl euro įvedimo gali pasikeisti kainos, kiek kainuotų pasigaminti ir pakeisti grynuosius pinigus, pritaikyti informacines ir mokėjimo sistemas.

„Teigiamą euro įvedimo poveikį gyventojai, verslas ir valstybės finansai pajustų pers sumažėjusią palūkanų naštą, išnykusias litų ir eurų keitimo išlaidas, sparčiau augantį eksportą ir investicijas“, - sakė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Paspartintų ekonomiką

Tyrimas rodo, kad prisijungimas prie euro zonos Lietuvos ekonomikai suteiktų papildomą impulsą.

Paskaičiuota, kad iki 2022 m. vidutinis metinis BVP lygis prisijungus prie euro zonos būtų 1,8-1,9 proc. didesnis nei euro neįsivedus. Labiausiai prie ekonomikos spartėjimo prisidėtų išaugęs eksportas ir sumažėjusi palūkanų našta.

Pagal pagrindinį scenarijų vidutinės palūkanos už Vyriausybės vertybinius popierius euro įvedimo metais sumažėtų 0,8 procentinio punkto, gyventojams ir verslui skolinimosi kaina būtų 0,49-0,56 procentinio punkto mažesnė nei neįvedus euro. Tai leistų sutaupyti 2-3,9 mlrd. litų palūkanų išlaidų. Gyventojams ir verslui tektų didžioji šios naudos dalis – 1,6-2,3 mlrd. litų, kitą dalį 0,4-1,6 mlrd. litų – valstybės biudžetas.

Įvairiapusė nauda

Pagrindinės reitingų agentūros euro įvedimą vertina kaip kredito riziką mažinantį veiksnį, todėl yra didelė tikimybė, kad įvedus eurą būtų pagerinti Lietuvos kredito reitingai – tai šaliai leistų skolintis pigiau. Įvedus eurą nebeliktų litų ir eurų kritimo išlaidų. Paskutinius keletą metų šios išlaidos sudarė apie 0,14 proc. BVP (apie 140 mln. litų kasmet), todėl gyventojai, įmonės ir visas nebankinis sektorius galėtų sutaupyti apie 1,9 mlrd. litų valiutos keitimo išlaidų.

Tarptautiniai tyrimai ir kitų eurą įsivedusių šalių patirtis leidžia prognozuoti, kad Lietuvos eksportas ( be mineralinių produktų), net ir euro įvedimo poveikį vertinant konservatyviai, nuo 2015 iki 2021 m. turėtų laipsniškai padidėti bent 5 proc. Šį laikotarpį papildomai būtų parduota prekių už 34 mlrd. litų.

Straipsnio puslapiai:

- Agnė Pikšrytė

Close

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas