Lietuvos bankas praneša apie grėsmes NT rinkoje: didesni mokesčiai ir spekuliantų stebėsena

(Puslapis 2 iš 2)

Viktorija Chockevičiūtė

2017-12-05 15:57

Žvilgsniai krypsta į antrinę rinką

Lietuvos banko duomenimis remiantis, ir toliau žmonės, kaip patraukliausią investiciją nurodo nekilnojamąjį turtą. Tai skatina investicijas ir į antrinį būstą, kuris vėliau išnuomojamas.

Naujausiais duomenimis, apie penktadalis būstų šalyje yra antriniai, t. y. juose negyvena nė vienas iš jų savininkų.

„Tikėtina, kad didelė dalis tokių būstų skirti nuomai. Nuo praėjusių metų pradžios jų padaugėjo apie 8 proc. – iki 278 tūkst. Tai signalizuoja apie aktyvų būsto pirkimą siekiant uždirbti iš jo nuomos ar galbūt perpardavimo“, - skaičiavo T. Garbaravičius.

Dėl tokio aktyvumo ir ypač dažno antrinio būsto pirkimo skolintomis lėšomis, T. Garbaravičius teigia, kad reikės peržiūrėti antrinių paskolų reglamentavimą, mat maždaug 20 proc. turinčių paskolas namų ūkių, turi daugiau nei vieną paskolą. Mat Lietuvos banko atžvilgiu, bet kuri investicija skolintomis lėšomis yra rizikinga, o antrinio būsto pirkimas su paskola stiprina būsto kainų ciklus (pakilimus ir nuosmukius), pasižymi didesne kredito rizika bankams.

„Svarstytina, šiek tiek prevenciškai įvesti reguliavimą, kuris tą riziką mažintų. Šiuo metu konkrečiai pasiūlymo ant stalo neturiu, bet galvosime apie tai“, – komentuodamas griežtesnes paskolų išdavimo sąlygas paminėjo T. Garbaravičius.

Stebės spekuliantus

Trečioji žinutė, kurią siunčia Lietuvos bankas – bus siekiama tiksliau įvertinti NT kainų tendencijas skaičiuojant specialų pasikartojančių būsto sandorių kainų indeksą. Šis indeksas laikomas vienu geriausiu Amerikoje.

Preliminariais Registrų centro duomenimis, apie 40 proc. praėjusį ketvirtį sudarytų daugiau nei 11 tūkst. būsto pirkimo ir pardavimo sandorių buvo susiję su būstais, parduodamais jau nebe pirmą kartą. Taip bus galima nustatyti, kaip dažnai keičiasi to paties objekto savininkai. Jei per metus tą patį būstą įgyja 2-4 skirtingi savininkai, galima įtarti spekuliaciją. Šiaip vidutinė trukmė tarp ne pirmą kartą parduodamų objektų sandorių yra 7 metai.

„Šis indeksas kokybiškiau ir patikimiau rodys, kaip keitėsi būsto kainos. Be to, indeksui apskaičiuoti naudojami duomenys Lietuvos bankui leis įvertinti ir spekuliavimo NT apraiškas, nes bus galima stebėti, kaip kinta įsigyto būsto išlaikymo trukmė“, – nurodė T. Garbaravičius.

Nustatyta, kad 2005 m. vienas butas buvo perleistas keturiems savininkams per metus. Naujesnių duomenų kol kas neturima.

Bus naudojama lietuviškų šaknų turinčio Nobelio premijos laureato R. Shiller ir K. Case sukurta pasaulyje pripažinta pasikartojančių sandorių metodika.

Indeksą numatoma pradėti skelbti 2018 m., baigus su jo kūrimu susijusius darbus.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Darbo paieškos ir algos Lietuvoje: dabar ir prieš 100 metų

Ir tarpukario, ir dabartinėje Lietuvoje dėl darbo ramūs galėjo būti paklausią profesiją ar amatą turintys gyventojai. Tik supratimas, kas yra paklausu, skyrėsi gerokai, teigia darbo paieškos ypatumus tada ir dabar palyginęs specialistų paieškos ...

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti apie ligos išmokas

Pastaruoju metu smarkiai išaugus sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ne viena savivaldybė paskelbė gripo epidemiją mieste, o kai kurios ugdymo įstaigos uždarytos karantinui. „Sodra“ primena, ką apie ligos socialinio ...

Sausį kainos ir vėl didėjo: kas brango, kas pigo?

2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, degalų ir tepalų, kitų asmens priežiūros ...

Maisto kainos – galvos skausmas ir Seimo nariams: pateikė naują siūlymą

Politikai ir vėl pradėjo svarstyti, kad galbūt jie turi įsikišti ir pabandyti užtikrinti žemesnes maisto produktų kainas. Dėl to jau ruošiamas naujas siūlymas. Konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis siūlo, kad pridėtinės ...

Po sustiprintos alkoholio kontrolės „bambalinį“ alų pakuotėmis perka net negeriantys

Šiais metais įsigalioję prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimai paisomi ne visų. Policija jau yra pranešusi apie skelbimus įvairiose socialinių tinklų grupėse, o regionuose pastebėtas ir „taškų“ klestėjimas. Prekybininkas: drąsiai ...

Ilgai laukta mokesčių reforma: kas gali pasikeisti?

 Praeitų metų pakeitimai mokesčių srityje susilaukia kritikos ne tik iš ekonomistų, bet ir iš pačių Seimo narių. Kalbama, kad programinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuostatos buvo pamirštos, imtasi tik ...

Lenkija praranda patrauklumą: ar lietuviai vis dar susivilios vykti apsipirkti?

 Tuntais į Lenkiją vykstantys apsipirkti lietuviai nėra naujiena. Tačiau, anot ekonomistų, situacija gali pradėti keistis, mat vieno iš trijų veiksnių, lėmusių Lenkijos kainų žavesį, nebelieka. Pastebima, kad jau kurį laiką zlotas vis ...

Alkoholio reklama liejasi laisvai – gamintojai aptiko valstiečių inicijuotų pataisų spragą

 Nuo šių metų įsigaliojęs bet kokios alkoholio reklamos draudimas įnešė daug sumaišties alkoholio gamintojams. Tačiau net ir per sumaištį nebuvo sunku pamatyti, kaip gudriai galima apeiti draudimus ir toliau ...

Kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?

 Šaltuoju metų sezonu siauste siaučia ne tik įvairūs ligų sukėlėjai, bet ir internetiniai sukčiai, žmonėms siūlantys įsigyti neva stebuklingai tai vienokius, tai kitokius negalavimus bei sveikatos sutrikimus išgydančių ...

Nemaloni žinia tėvams: vaikų išmokos vėluos

 Dėl nuo pat pradžių strigusios sistemos, priimančios prašymus dėl vadinamųjų vaiko pinigų, išmokas laiku gaus ne visi. Prognozuojama, jog sausio gale prašymus pateikę tėvai, pinigų gali tikėtis tik kovo mėnesį. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas