Lietuvos bankas praneša apie grėsmes NT rinkoje: didesni mokesčiai ir spekuliantų stebėsena

(Puslapis 2 iš 2)

Viktorija Chockevičiūtė

2017-12-05 15:57

Žvilgsniai krypsta į antrinę rinką

Lietuvos banko duomenimis remiantis, ir toliau žmonės, kaip patraukliausią investiciją nurodo nekilnojamąjį turtą. Tai skatina investicijas ir į antrinį būstą, kuris vėliau išnuomojamas.

Naujausiais duomenimis, apie penktadalis būstų šalyje yra antriniai, t. y. juose negyvena nė vienas iš jų savininkų.

„Tikėtina, kad didelė dalis tokių būstų skirti nuomai. Nuo praėjusių metų pradžios jų padaugėjo apie 8 proc. – iki 278 tūkst. Tai signalizuoja apie aktyvų būsto pirkimą siekiant uždirbti iš jo nuomos ar galbūt perpardavimo“, - skaičiavo T. Garbaravičius.

Dėl tokio aktyvumo ir ypač dažno antrinio būsto pirkimo skolintomis lėšomis, T. Garbaravičius teigia, kad reikės peržiūrėti antrinių paskolų reglamentavimą, mat maždaug 20 proc. turinčių paskolas namų ūkių, turi daugiau nei vieną paskolą. Mat Lietuvos banko atžvilgiu, bet kuri investicija skolintomis lėšomis yra rizikinga, o antrinio būsto pirkimas su paskola stiprina būsto kainų ciklus (pakilimus ir nuosmukius), pasižymi didesne kredito rizika bankams.

„Svarstytina, šiek tiek prevenciškai įvesti reguliavimą, kuris tą riziką mažintų. Šiuo metu konkrečiai pasiūlymo ant stalo neturiu, bet galvosime apie tai“, – komentuodamas griežtesnes paskolų išdavimo sąlygas paminėjo T. Garbaravičius.

Stebės spekuliantus

Trečioji žinutė, kurią siunčia Lietuvos bankas – bus siekiama tiksliau įvertinti NT kainų tendencijas skaičiuojant specialų pasikartojančių būsto sandorių kainų indeksą. Šis indeksas laikomas vienu geriausiu Amerikoje.

Preliminariais Registrų centro duomenimis, apie 40 proc. praėjusį ketvirtį sudarytų daugiau nei 11 tūkst. būsto pirkimo ir pardavimo sandorių buvo susiję su būstais, parduodamais jau nebe pirmą kartą. Taip bus galima nustatyti, kaip dažnai keičiasi to paties objekto savininkai. Jei per metus tą patį būstą įgyja 2-4 skirtingi savininkai, galima įtarti spekuliaciją. Šiaip vidutinė trukmė tarp ne pirmą kartą parduodamų objektų sandorių yra 7 metai.

„Šis indeksas kokybiškiau ir patikimiau rodys, kaip keitėsi būsto kainos. Be to, indeksui apskaičiuoti naudojami duomenys Lietuvos bankui leis įvertinti ir spekuliavimo NT apraiškas, nes bus galima stebėti, kaip kinta įsigyto būsto išlaikymo trukmė“, – nurodė T. Garbaravičius.

Nustatyta, kad 2005 m. vienas butas buvo perleistas keturiems savininkams per metus. Naujesnių duomenų kol kas neturima.

Bus naudojama lietuviškų šaknų turinčio Nobelio premijos laureato R. Shiller ir K. Case sukurta pasaulyje pripažinta pasikartojančių sandorių metodika.

Indeksą numatoma pradėti skelbti 2018 m., baigus su jo kūrimu susijusius darbus.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Ištyrė avalynės, rūbų ir buitinės technikos kainas: štai už ką permokame

 Įvertinus identiškų prekių kainas dvylikoje Europos Sąjungos (ES) šalių, Lietuvai skirta šeštoji vieta. Išsiaiškinta, kad net mažesnėje rinkoje nei Lietuvos, kai kurių prekių kainos yra ...

Policijos pareigūnai įspėjo visus besidairančius naujo būsto

 Artėjant butų nuomos sezono įkarščiui, policijos pareigūnai suskubo perspėti apie tykančias sukčių pinkles. Jie nurodo, į ką atkreipti dėmesį, kad gyventojai neliktų ir be pinigų, ir be buto. „Būsimieji studentai, ...

Kainas valdyti susiruošusi valdžia neįtikina nė smulkiųjų verslininkų

 Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio kalbos, jog reikėtų riboti prekybos centrų darbo laiką sekmadieniais ir taip didinti konkurenciją bei mažinti kainas, šypsnį sukėlė net ir smulkiesiems prekybininkams. Jie įsitikinę, kad tokie ...

Teisingumo ministras: Latvija mažesnė, bet kai kurios prekės ten pigesnės

  Teisingumo ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atliko tyrimą, kurio metu lygino tų pačių drabužių, avalynės, buitinės technikos kainas to paties prekės ženklo parduotuvėse skirtingose Europos Sąjungos ...

Ekonomistai įsitikinę – skurstančių lietuvių nedaugėja

 Statistikos departamento naujausi duomenys parodė, kad praeitais metais apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Per metus tokių lietuvių skaičius net padidėjo, tačiau ekonomistai ragina atkreipti dėmesį, ...

Lietuviai išleidžia daugiau nei uždirba – specialistai kaltina pačius gyventojus

 Lietuviai – mažiausiai taupanti tauta visoje Europos Sąjungoje. Iš jos, pasirodo, esame vieninteliai, kurie išleidžiame daugiau, nei uždirbame, nes vis skolinamės. Gyventojai piktinasi, kad jiems taupyti neleidžia maži ...

Augančios imigracijos miražas: Lietuvą iš duobės traukia ne grįžtantys lietuviai

 Daugelis lietuvių žinią apie augantį imigrantų skaičių, kuris jau tris mėnesius viršiją emigravusių rodiklį, pasitiko su džiaugsmu. Tačiau išsamesni migracijos rodikliai atskleidžia, kad mūsų gretas pildo ne kadaise geresnio ...

„Yandex. Taxi“ įsisuko į lietuvio sąskaitą: neteko virš 90 eurų net nepasinaudojęs paslaugomis

 Į Lietuvą žengusi rusiško kapitalo pavėžėjimo bendrovė „Yandex. Taxi“ sukėlė tikrą ažiotažą. Institucijos dėl duomenų apsaugos siūlo nesinaudoti šios įmonės paslaugomis, o TV3 redakciją pasiekė istorija, kad net ir ...

„Telia“ išjungia skaitmeninę antžeminę televiziją: ką reikia žinoti?

Daugiau nei 10 metų Lietuvoje veikusi skaitmeninė antžeminė (DVB-T) televizija – pakeliui į muziejų: mokamus jos kanalus transliuojanti „Telia“ nuo šiandien išjungia dalį siųstuvų, o paskutinės transliacijos bus ...

Pensinio amžiaus ilginimas – būtinybė, bet ragina dėmesį atkreipti į tris veiksnius

 Viešojoje erdvėje vis kyla diskusijų, ar pensinis amžius turėtų būti ilginamas. Kai kuriose Europos šalyse planuojama, kad į pensiją žmogus išeis tik sulaukęs 72 metų. Tai gali nutikti ir Lietuvoje, tačiau netapti ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas