Lietuvos bankui nerimą kelia auganti nuomos rinka

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Nekilnojamas turtas

Viktorija Chockevičiūtė

2016-09-30 09:46

Būsto rinka aktyvėja dienomis, o į nuomos verslą žengia vis daugiau gyventojų. Tad nors kol kas kainų augimas nuosaikus, Lietuvos bankas praneša atidžiai stebintis situaciją – pamačius perkaitimą būtų įjungiami saugikliai.

Lietuvos banko teigimu, gyventojai turėtų itin atsakingai vertinti būsto pardavėjų kalbas, kad butai brangs, ir neskubėti jų įsigyti, jei tam nėra būtinybės, nes skolinantis prisiimama didelė ir ilgalaikė skolos našta.

Renkamasi investuoti į NT

Esant žemoms palūkanoms dauguma gyventojų didesnę investicinę naudą mato iš nekilnojamojo turto (NT) įsigijimo nei indėlių. Dėl to aktyvėja ir būsto įsigijimo rinka, ir nuomos.

„Palūkanoms pasiekus rekordines žemumas, dalis gyventojų būstus vertina kaip gerą investiciją ir įsigiję juos išnuomoja. Kiti, nuomos kainoms pakilus, o paskolų įmokoms sumažėjus, nusprendžia ne nuomotis, o įsigyti būstą. Tačiau kiekvienu tokiu atveju būtina atsakingai įvertinti savo finansinę padėtį, nepamiršti galimų būsto rinkos posūkių, kurie gali reikšmingai apsunkinti paskolos grąžinimą ar nepateisinti investavimo lūkesčių. Tai ypač taikytina tiems gyventojams, kurie perka būstą nuomai, naudodami ne nuosavas, o skolintas lėšas“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Nuomos rinkos dydį itin sunku vertinti, kadangi jam priklauso ir emigrantų būstai bei yra šešėlinio verslo. Pasak T. Garbaravičiaus, Lietuvos bankas ketina vienaip ar kitaip gauti informaciją ir pradėti atidžiau stebėti nuomos rinką. Registrų centro duomenimis, antrinėje būsto rinkoje yra 12 proc. vilniečių - tiek gyventojų turi daugiau nei vieną būstą.

Didžiulė emigrantų įtaka pastebima ir iš „Google“ statistikos. Iš žmonių skaičiaus, kurie gyvendami Anglijoje ar Norvegijoje suveda į paieškos laukelį įrašą būstas matyti, kad tikrai nemaža dalis nori savo sukauptas lėšas investuoti į NT Lietuvoje.

Tiesa nerimą kelia ir per ketvirtį parduotų butų Vilniuje kainų mediana, kuri pasiekė krizės metu buvusį lygį. Didžiausio dėmesio susilaukė nauji butai ir ten kainos augi labiausiai.

Vis dėlto Lietuvos bankas informuoja, kad pastebės bet kokius nerimą keliančius signalus tuoj pat imtųsi papildomų finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių.

„Girdime daugiau ir dažniau pasvarstymų gal pasiimti paskolą, įsigyti būstą. Jei toliau eis link to, tada kels nerimą. Tuo atveju žiūrėtume kokius saugiklius aktyvuoti. Galime keisti Atsakingojo skolinimo nuostatuose nustatytą pradinio įnašo reikalavimą, paskolų vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykį. Galime taikyti anticiklinį kapitalo rezervą, t. y. reikalauti iš bankų daugiau nuosavų lėšų, jeigu skolinimas taptų perteklinis. Šios ir kitos mūsų turimos priemonės padėtų stabdyti galimą būsto rinkos perkaitimą“, – komentuoja Tomas Garbaravičius.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas