„Lietuvos draudimo“ vadovas: niekada negali sustoti

(Puslapis 1 iš 4)


Fotodienos nuotr.

Birutė Slavinskienė / Tauragės kurjeris

2013-08-05 07:17

 

Šiais metais „Metų CEO“ – geriausio vadovo titulą – pelnė mūsų kraštietis, didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Kęstutis Šerpytis, vienas labiausiai patyrusių aukščiausio lygio vadovų Lietuvoje. „Lietuvos draudimas“ – pirmoji ir vienintelė Kęstučio Šerpyčio darbovietė: šiemet rugpjūtį sukanka 30 metų, kai jaunas specialistas pirmą kartą pravėrė draudimo bendrovės duris.

– Pirmiausia sveikiname Jus, pelniusį „Metų CEO“ – geriausio vadovo titulą. Koks jausmas gauti tokį įvertinimą?

– Jausmas džiuginantis. Tai – itin garbingas įvertinimas, ir aš juo didžiuojuosi. Nors per savo karjerą esu gavęs daugybę ir tarptautinių, ir šalies verslo apdovanojimų, bet šis yra man pats brangiausias.

– Jau kuris laikas vadovaujate ne vienai, o dviem įmonėms (K.Šerpytis dar yra ir didžiausios Latvijos draudikės „Balta“ prezidentas ir valdybos pirmininkas). Galbūt Jūsų paroje – ne 24 valandos, o keletu daugiau? Atskleiskite paslaptį, kokia Jūsų sėkmės formulė, kaip pavyksta visur suspėti.

– Para niekada neprailgės, kad ir kaip ją mėgintum ištempti. O vadovaujant dviems bendrovėms, žinoma, darbų padvigubėja. Tad tikrai nelengva į vieną dienotvarkę įsprausti dar ir antrą. Bet mane gelbsti mano sugebėjimas pasitikėti savo darbuotojais ir deleguoti jiems dalį darbų. Jie yra itin profesionalūs ir atsakingi – ypač tą galiu pasakyti apie „Lietuvos draudimo“ komandą. Na, o tuos dvigubus darbus greičiau nuveikti man padeda dar ir dvi sekretorės bei du vairuotojai abiejose šalyse.

–Ar studijuodamas įsivaizdavote, kokį darbą dirbsite? Kiek tas įsivaizdavimas atitinka realybę?

– Studijavau finansų specialybę, tad žinojau, kad ir dirbsiu finansų srityje. Tačiau apie draudimą net nesvarsčiau, nes tais gūdžiais sovietmečio laikais darbas draudimo įmonėje nebuvo pats patraukliausias. Juk tada niekam to draudimo nereikėjo – viską valdė valstybė. Gyvenom pusiau apsirengę, pusiau pavalgę, bet pakankamai saugūs tą dieną ir pakankamai ramūs dėl savo ateities. Tačiau atsitiko taip, kad, norėdamas po studijų likti Vilniuje, pasirinkau tą niekam neįdomų paskyrimą į Valstybinę draudimo įstaigą.

O lyginti anuometinį draudimą su šiandieniniu neįmanoma. Tai kaip diena ir naktis. Tuomet aš, ką tik iškeptas jaunas specialistas, net susapnuoti negalėjau, kokia taps toji draudimo įstaiga ir pats draudimo verslas Lietuvoje po keliasdešimties metų.

– Kaip prasideda Jūsų darbo diena ir kada baigiasi? Gal turite kokį ritualą, padedantį nusiteikti darbui?

– Tikrai neturiu jokių ritualų. Mano, kaip ir daugybės žmonių, diena prasideda pusryčiais ir baigiasi vakariene. O darbas beveik visada sutelpa į 8 valandas. Atėjęs į darbą peržiūriu paštą, šalies ir pasaulio naujienas, o tada mano sekretorės pateikia man skrupulingai sudėliotą tos dienos darbotvarkę.

Straipsnio puslapiai:

- Birutė Slavinskienė

Tauragės kurjeris

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas