Lietuvos ekonomika gyvena geresnius laikus, o Lietuvos žmonės?

(Puslapis 1 iš 3)


Statybos (nuotr. Eimanto Genio)

Viktorija Chockevičiūtė

2017-08-11 17:51

Viešojoje erdvėje kilo nemaža diskusija, jei Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, ar naudą pajaučia patys žmonės? Ekonomistai tikina, jog ekonomikos augimas palietė didžiąją dalį gyventojų teigiamai, nes mažiau uždirbančiųjų mažėja.

Gerėja gyvenimas Lietuvoje, ar ne? Šis klausimas keliamas nuolatos, kartais įžiebdamas didesnes diskusijas. Vieni įsitikinę, kad paprastam žmogui Lietuvos ekonomikos augimas jokios naudos neatnešė, kiti tikina, kad atlyginimai didėjo ir žmonės gyvena geriau.

Ekonomistai turi atsakymą. Lietuvos ekonomikos augimas jaučiamas tiek pajamose, tiek kainose. Deja, yra ir tamsioji pusė – kol kainos auga visiems, kai kuriems atlyginimai neaugo.

Mažiausiai uždirbančiųjų dalis mažėja

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pateikia grafiką iš kurio matyti, kad mažas pajamas gaunančiųjų dalis mažėjo. Štai 2010 metais 64 proc. dirbančiųjų uždirbo mažiau nei 600 eurų per mėnesį, o pernai tokių buvo 45 procentai. Ekonomisto teigimu, uždirbančių mažiau nei 400 eurų dalis sumažėjo nuo 41 proc. iki 15 procentų. Tad jis įsitikinęs, kad ekonomikos augimas teigiamai palietė didelę dalį dirbančiųjų visoje Lietuvoje.

Tiesa, tai dar nesustabdo pajamų nelygybės. Naujienų portalui tv3.lt jis sako, kad jei žiūrėsime į visų gyvetojų pajamas, tai dar nereiškia kad pajamų nelygybė sumažėjo. Tačiau žiūrint per samdomų darbuotojų pajamas, pajamų nelygybė praėjusiais metais mažėjo, nes būtent mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų pajamos augo sparčiausiai.

„Teigiamais reiškinys iš dalies susijęs su minimalios mėnesinės algos (MMA) nuolatiniu didinimu pastaraisiais metais, bet taip pat akivaizdus ir tas reiškinys, kad mažiau mokama atlyginimų vokeliuose. Čia prisidėjo VMI ir „Sodros“ pastangos efektingai tikrinant ir įspėjant įmones, kurios didžiajai daliai savo darbuotojų moka minimalią ar mažesnę algą. Matome, kad pastaraisiais metais būtent šio reiškinio yra mažiau ir, vis didesnė dalis gauna tik oficialių darbo užmokestį“, – sako ekonomistas.

Visgi jis pabrėžia, kad nepaisant šitų teigiamų pokyčių, apskritai pajamų nelygybė šalyje didėja.

„Pagrindinė priežastis ta, kad socialines išmokas ir pensiją gaunančių asmenų pajamos išliko žemos. Čia pagrindinis pajamų nelygybės didėjimo šaltinis, bet žiūrint tik į atlyginimus matome, kad čia pajamų nelygybė mažėja“, – samprotauja ekonomistas.

Tuo tarpu DNB vyriausioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė taip pat nurodo, kad didžiajai daliai gyventojų gyvenimas turėjo pagerėti.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Seimūnų akiratyje – valstybinės įmonės: siūlo privatizuoti

 Valstybės kontrolei pristačius įžvalgas, kad toli gražu ne visos valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės neša pelną ar dirba tikslingai, Seimo nariai suskubo klausti – kam išvis reikalingos tokios įmonės. Parlamentarų ...

Pažadai it iš gausybės rago: kitąmet – didesnė alga ir pensijos

 Kitąmet daugumos šalies gyventojų laukia džiuginančios permainos, tikina Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Planuojama, jog kils minimali alga, pensijos, gerės sąlygos individualia veikla užsiimantiems, ketinama ...

Išnaudojami lietuviai nenori tylėti: įvardino, kaip darbdaviai nesigėdija apgaudinėti žmones

Išvažiavę dirbti ir ten buvę apgauti tautiečiai ne visada drįsta prabilti apie savo patyrimus. Dažniau tai būna būtent dėl to, kad patys sutinka su neaiškiomis, ne visada sąžiningomis sąlygomis. Šiuo atveju, portalo tv3.lt skaitytojas Dainius J. nenorėjo palikti tyloje jį ir kelis kolegas apgavusią įmonę.

Savivaldybių administracijų atlyginimai: didžiausi – ne Vilniuje

Ekonomistai ne kartą kalbėjo, jog algas valstybės tarnautojams kelti reikėtų, tačiau tai derėtų daryti nedidinant bendrųjų išlaidų. Tai yra, mažinant darbuotojų skaičių ir daugiau skiriant likusiems. Naujienų portalas tv3.lt pateikia, miesto bei rajonų savivaldybių administracijų darbuotojų skaičių bei mokamus vidutinius atlyginimus.

Mokytojų atlyginimų atspindžiai Lietuvoje – kai vidurkis siekia vos 400 eurų

Niekas nesiginčija, kad mokytojų bei dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra per maži. Tačiau dažnai nuomonės susikerta, ar skelbiamas statistinis vidurkis tikrai atspindi situaciją šalyje. Pažvelgus į atskiras savivaldybes matyti, kad ...

Ko labiausiai baiminasi naujo būsto ieškantys gyventojai?

 Naują būstą įsigyti norintys gyventojai labiausiai nerimauja dėl prastos nekilnojamo turto statybų kokybės, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų nuomonės tyrimas. Prastą namo ...

„Revoliucija“ jau čia: kokias galimybes turi Lietuva?

 Ketvirtoji pramonės revoliucija neabejotinai palies visas gyvenimo sritis, visas šalis, skelbia politikai, ekonomistai, verslininkai. Pasak pasaulyje žinomų ekonomistų, Lietuva turi neblogą startinę poziciją ir gali daug pasiekti, ...

Mokomės iš Japonijos: atskleidė paslaptį, kaip sulaukti 100 metų

 Kad ir kaip ironiškai skambėtų, gyvename laikais, kai ilga gyvenimo trukmė daugeliui išsivysčiusių šalių tapo kone prakeiksmu. Senstančiai visuomenei daug kainuoja ne tik pensinio amžiaus piliečių išlaikymas, bet ...

„Sodra“ siunčia gerą žinią apie išmokas

 Dėl spalį pasikeitusios bazinės pensijos, „Sodra“ šiomis dienomis senjorams išmoka didesnes pensijas. Skaičiuojama, kad turintiems didesnį negu 30 metų stažą žmonėms senatvės pensija vidutiniškai didėja apie ...

Lietuva – penketuke: pigios darbo jėgos šalimi Lietuvos nepavadinsi

 Lietuva Europos Sąjungoje (ES) išsiskiria ne tik sparčių kainų augimu, bet ir sparčių darbo užmokesčio augimu. Pastarasis auga beveik 5 kartus sparčiau nei ES. Ekonomistas sako, kad seniai nebesame pigios darbo jėgos šalis, o ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas