Lietuvos ekonomikos potencialas: tapti kepyklų šalimi ar pakartoti Singapūro fenomeną? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Tomas Taškauskas / Ekonomika.lt

2013-06-01 15:00

Norime tapti kirpyklų ir kepyklų šalimi ar didžiausią pridėtinę vertę kuriančių intelektinių paslaugų bei produktų rinka? Ar turime potencialo tapti lietuviškuoju Singapūro fenomenu? Ar galėsime sukurti tris kartus didesnį BVP vienam gyventojui, negu sukuriama dabar?

„Iš trijų klasikinių gamybos veiksnių – žemės, darbo, kapitalo, lemiančių ekonominę pažangą, esminiu tampa žmogiškasis – intelektinis veiksnys. Ar pakankamai skiriame dėmesio šio ekonominio išteklio efektyviam panaudojimui Lietuvoje? Kaip galime padidinti jo efektyvumą ir investicinę grąžą?“ – klausia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto dekanė doc. dr. Jelena Stankevičienė.

Iš geriausiai apmokamų profesijų sąrašo braukiami teisininkai

Naujausi mokslo išradimai tampa inovacijomis, kurios transformuoja egzistuojančias pramonės šakas, kuria naujus verslo modelius ir ištisus naujus verslo sektorius, tvirtinama šiemet paskelbtoje „Fast Future“ ataskaitoje, kurią kompanija parengė Jungtinės Karalystės Vyriausybės užsakymu. 2030 m. tarp populiariausių profesijų bus kūno dalių gamintojai, nanomedikai, genetiškai modifikuotų kultūrų ir gyvulių augintojai, pagyvenusių žmonių sveikatinimo ir priežiūros specialistai bei atminties plėtimo chirurgai, vertikaliosios žemdirbystės specialistai, erdvėlaivių lakūnai ir kitos fantastinės literatūros knygų siužetus primenančios specialybės.

Tyrimas iš ateities geriausiai apmokamų ir populiariausių profesijų braukia finansininkus, teisininkus ir net aukščiausio lygmens vadybininkus. Ateities profesijų sąrašas sudarytas atsižvelgiant į galimus mokslo ir technologijų laimėjimus nuo 2010 iki 2030 m. Britų mokslininkų prognozės rodo, kad pasaulis įžengia į naują mokslo ir technologijų erą.

Kaip šiame nuolatinio mokslo ir technologijų progreso kontekste atrodo Lietuva? Ar mūsų šalyje jaunimo profesinio orientavimo ir nacionaliniu mastu pasirinktos ekonomikos vystymo krypties klausimais žiūrima pakankamai toli į priekį? Mes kursime pridėtinę vertę IT, biotechnologijų ar medicinos, finansų srityje?

2013 m. kovo mėn. Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2013 m. studijoms pagal studijų sritis. Daugiausia lėšų – apie trečdalį visos sumos – šiemet skirta technologijos mokslų specialistams rengti. Jų studijų kaina dukart didesnė už socialinių mokslų studijas. Iš universitetinių studijų pirmajai pakopai ir vientisosioms studijoms numatytų lėšų technologijos mokslams teks 5,3 mln. litų, humanitariniams – 1,8 mln. litų, meno studijoms – 1,5 mln. litų, socialiniams mokslams – 3,9 mln. litų, fiziniams mokslams – 2,7 mln. litų, biomedicinos mokslams – 2,6 mln. litų.

Vis dėlto 2010 m. Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva atlikta „Specialistų ir kompetencijų poreikio žemėlapio studija“ parodė, kad Lietuva neturi ilgalaikės strateginės politikos profesinio orientavimo srityje. Įvairios valstybės užsakytos specialistų poreikio prognozavimo studijos rengiamos nekoordinuotai, jų rezultatai per abstraktūs, nepakankamai nuoseklūs, skiriasi analizės pjūviai ir detalumas.

Profesinės ir aukštosios mokyklos tik retais atvejais stebi absolventų kelią darbo rinkoje, t. y. kada absolventas įsidarbino, ar įsidarbino pagal įgytą išsilavinimą, kokia absolvento profesija darbo rinkoje. Tokių stebėsenos duomenų neturėjimas trukdo ne tik didinti profesinių ir aukštųjų mokyklų paslaugų kokybę, bet ir ištirti ryšį tarp išsilavinimo ir realiai pasirenkamos profesijos.

Konkurencingi produktai neatsiranda tuščioje vietoje

Anot VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanės doc. dr. Jelenos Stankevičienės, kalbant apie ekonomikos pokyčius, išsiskiria dvi pozicijos. „Pirma, galima bandyti atspėti tendencijas ir būsimų profesijų poreikį. O visai kita pozicija – tą poreikį suformuoti. Pavyzdžiui, Lietuva turi labai ribotus išteklius, jokios naftos, aukso, deimantų kasyklų ir t. t. Taigi reikia žiūrėti, ką mes turime? Vienas iš didžiausių potencialų, dar neišnaudotų Lietuvoje, yra žmogiškieji ištekliai. Į juos ir turėtume investuoti. Aukštos kvalifikacijos specialistai vis labiau reikalingi tiek Lietuvos darbo rinkai, tiek globaliai bendruomenei“, – įsitikinusi ekonomistė.

Nors Lietuva Europos Sąjungoje turi bene didžiausią skaičių vidurinį, aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių, tačiau, doc. dr. Jelenos Stankevičienės nuomone, į žmogiškąjį potencialą Lietuva vis dar investuoja nepakankamai. „Turime pakilti į dar aukštesnį lygį, kad sugebėtume ne tik kaupti turimas žinias. Pavyzdžiui, vienas lygis yra kaupti ir sisteminti žinias, o visai kitas lygis yra generuoti naujas žinias. Juk būtent taip atsiranda aukštosios technologijos, lazeriai, biotechnologijos ir t. t. Kad pereitume į žinių generavimo lygį ir žinių kaip naujų produktų pardavimą Lietuvos rinkoje ir už jos ribų, tam reikia daugiau investuoti. Turėtume orientuotis ne į vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą, o į aukštąjį ir daktarų rengimą. Tik tada galėsime pirmauti žinioms imliose srityse“, – sako ekonomikos mokslų daktarė.

Straipsnio puslapiai:

- Tomas Taškauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas