Lietuvos elektrinė – voratinklyje įsipainiojusi aukso gysla?

(Puslapis 1 iš 3)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Birutė Žemaitytė / Balsas.lt

2013-01-14 12:55

Naujoji valdžia apkarpė elektros energijos gamybos kvotą Lietuvos elektrinei, todėl sąskaitos už elektrą šiemet išaugs šiek tiek mažiau. Kam nuo to geriau?

Duoklė elektrinei

Naujajai Vyriausybei paskutinėmis 2012 metų dienomis operatyviai sumažinus remiamos elektros energijos gamybos kvotą Lietuvos elektrinei, šiek tiek sumažėjo ir VIAP (viešuosius interesus atitinkanti paslauga – red. past.) mokestis, todėl šiemet Lietuvos gyventojai už elektrą mokės maždaug 1,5 cento už kilovatvalandę mažiau, negu buvo skaičiuota spalį, bet maždaug 4 centais daugiau negu pernai.

Keliais centais padidėjusi elektros energijos kaina turės įtakos kiekvienam gyventojui ir kiekvienai įmonei. Kaip „Balsas.lt savaitei“ sakė nepriklausoma ekspertė Rūta Vainienė, svarbiausia, kad šiuos pokyčius lėmė ne rinka, o duoklė Lietuvos elektrinei.

„Didelę elektros energijos kainos dalį sudaro mokesčiai, būtent VIAP mokestis, kurį mokame už tai, kad elektra būtų tiekiama nenutrūkstamai. Šis mokestis susijęs su Lietuvos elektrine, į kurią buvo labai daug investuota ir dabar reikia kaip nors palaikyti jos gyvybę. Tai nėra rinkos kaina, tai – netiesioginis įmonės subsidijavimas. Todėl valdžia savo darže turėtų paieškoti daugiau rezervų, kad elektros kaina vartotojams būtų sumažinta“, – kalbėjo ekspertė.

Valdžia ir sumažino. Nusprendė nurėžti brangią elektrą gaminančiai Lietuvos elektrinei, kuriai tenka didžioji VIAP dalis, trečdalį kvotos, būtinos elektros energijos saugumui užtikrinti ir vietoj planuotų maždaug 1,5 TWh (teravatvalandžių) paliko 0,9 TWh. Dėl to šių metų VIAP biudžetas sumažėjo maždaug 100 mln. litų.

Vis dėlto, net sumažinus kvotą, VIAP šiemet yra beveik 2,34 ct/kWh didesnis negu 2012-aisiais, todėl Lietuvos gyventojų sąskaitos ūgtelės vidutiniškai 4,5 lito per mėnesį.

Maitinamų per VIAP daugės?

Dar prieš kelis mėnesius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė aiškino, kad viena iš priežasčių, kodėl reikia didinti VIAP biudžetą, yra per metus išaugusios gamtinių dujų kainos. Esą dėl to padidėjo „Lietuvos energijos“ ir termofikacinių elektrinių VIAP biudžeto dalis. Kita priežastis – padaugėjo atsinaujinančius išteklius naudojančių gamintojų, kuriems irgi šis tas nubyra iš VIAP krepšelio.

Ūkio ministerijos atstovai aiškino, kad šimtai milijonų litų, kuriuos į VIAP biudžetą sunešame mes visi, reikalingi, kad „Lietuva išsaugotų minimalius vietinius elektros energijos generavimo resursus“ bei remtų žaliąją elektros energiją, kuri yra nekonkurencinga, nes jos supirkimo tarifas esąs apie 30 ct/kWh, o importuojamos elektros kaina rinkoje – apie 16–18 ct/kWh.

Tą skylę, kilsterėdamas kainą visiems vartotojams, ir užkemša VIAP mokestis. Jo pinigais remiamos ir termofikacinės elektrinės, jie gali būti naudojami elektros energetikos sistemų rezervui, dalis VIAP lėšų skiriama atsinaujinančių išteklių elektrinėms prie elektros tinklų prijungti ir kitoms reikmėms, kurios numatytos Elektros energetikos įstatyme. Žinoma, pinigai gali būti skiriami ir strateginiams Lietuvos energetikos objektams finansuoti.

Dar neseniai VKEKK vadovė D. Korsakaitė prognozavo, kad lėšų „NordBalt“ kabeliui tiesti reikės mažiau, bet išaugs atsinaujinančios energijos subsidijų poreikis. Ji teigė, kad gali būti priimtas sprendimas VIAP lėšomis finansuoti „LitPolLink“ linijos tiesimą ir net Ignalinos atominės elektrinės uždarymą.

Nesunku atspėti, kad ateityje VIAP biudžetas turės dar labiau didėti, o į elektros kilovatvalandės kainą bus įtraukta vis daugiau papildomų centų.

Pavyzdžiui, pernai VIAP biudžetas buvo per 723 mln. litų, o šiemet apkarpius kvotą į jį turėtų prikapsėti daugiau kaip 863 mln. litų.

„Elektros jungtys ir kiti projektai reikalingi Lietuvai. Taip pat reikia pinigų darbams, susijusiems su elektros perdavimo linijų į Lenkiją, tiesimu. Dalis jų tikriausiai bus įskaičiuota į savikainą, bet tie projektai Lietuvai reikalingi“, – linkęs pritarti tokiems sprendimams energetikos ekspertas akademikas Jurgis Vilemas.

Naujajam premjerui užkliuvo

Besimaitinančių iš VIAP katilo apetitai ir milijonų litų skirstymo tvarka ypač užkliuvo naujajai valdžiai, paskelbusiai, kad energetikos sektoriaus padėtis ją ypač nuvylė. „Nesitikėjau, kad rasime tokią prastą energetikos sektoriaus padėtį. Tikrai bus atliktas auditas“, – vos tapęs premjeru pareiškė Algirdas Butkevičius. Didžiausios bėdos siejamos būtent su VIAP lėšų surinkimu ir tvarkymu.

Svarstydamas, „ar šalies elektros vartotojai būtų galėję išvengti elektros brangimo, jei lėšos būtų buvusios paskirstytos kita tvarka“, premjeras tvirtino, kad per du mėnesius bus peržiūrėta visa nepriklausomos energetikos strategija ir parengti siūlymai, ką ir kaip keisti.

Atrodo, kad nenumaldomai augantis VIAP lėšomis besinaudojančiųjų apetitas užkliuvo ir prezidentei Daliai Grybauskaitei. Duodama interviu vienam savaitraščiui ji pareiškė, kad ant vartotojų pečių užkrauta pernelyg didelė našta.

„Manau, su VIAP perlenkta: mėginama energetikos sektorių finansuoti ne iš biudžeto, o iš vartotojų kišenės. Reikia ieškoti optimalaus varianto: ką gali ant savo pečių atlaikyti valstybės biudžetas, ką visos energetinės grandys, o ką vartotojas“, – sakė ji.

Anot šalies vadovės, „negalima užkrauti visos energetikos, o kartu ir visos šalies išlaidų ant vartotojų pečių“.

Straipsnio puslapiai:

- Birutė Žemaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas