Lietuvos energetikos įmonių pelnų laisvė


AFP/SCANPIX nuotr.

Gimtasis kraštas

2010-10-22 15:17

Energetikos ministerija siūlo įstatymu neriboti elektros energijos įmonių pelno dydžio. Tačiau tam nepritaria Liberalų sąjūdis. Svarstymas Vyriausybėje atidėtas iki kitos savaitės. Šiuo metu elektros energijos įmonių pelnas reglamentuojamas įstatymu ir negali būti didesnis nei 5 proc. turto vertės. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neatskleidė savo pasiūlymo tikslų, bet jau pranešė, kad elektra gyventojams kitąmet gali pabrangti 1–2 ct.

 

Kainos būtinai kiltų

Erikas Tamašauskas , Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas

Mes manome, kad būtent energetikos viršpelnius būtina reguliuoti, o ne maisto produktų. Energetika – ta sritis, kuri nulemia kitas kainas, todėl manome, kad Energetikos ministerijos pozicija nėra teisinga. Mes nežinome, kodėl Energetikos ministerija taip sumanė. Bet sumanymas blogas. Galima įtarti, kad jie šitaip bando sukaupti lėšas atominei elektrinei. Bet tai gali paskatinti kainų augimo šuolį. Reikia ieškoti kitų lėšų energetikos nepriklausomybės projektams.

Ministras bandė aiškinti, kad elektros kaina nebūtinai augtų, bet tai visiškai aišku – kaina iškart augs. Negali neaugti. Nemanau, kad reikėtų papildomo darbo duoti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Nors kainų komisija nepriklausoma institucija, tačiau nė kiek neabejoju, kad bandoma daryti įtaką jos nariams. Dabartinėje situacijoje nieko nereikėtų keisti, bent kol kas palikti įstatymą. Netiesa, kad jau yra elektros rinka. Aš juk neturiu galimybės pasirinkti gamintoją, negaliu pasakyti: štai aš dabar pirksiu švedišką elektrą arba lenkišką. Jei būtų tokia galimybė, gal nereikėtų reguliuoti. Bet dabar juk nėra teisės pasirinkti. Dar tebėra monopolija, ir ji turi būti reguliuojama.

Kaups lėšas elektrinei

Vitas Matuzas , Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys

Įstatymu nereguliuojant elektros energijos įmonių pelnų galima tikėtis geresnių rezultatų kuriant tą darinį, kuris statys atominę elektrinę. Pelnai būtų didesni, ir taip būtų sukauptos lėšos atominei elektrinei. Juk 34 proc. tos įmonės akcijų turi būti mūsų valstybės. Tą dalį reikia įnešti turtu ar pinigais. Energetinė nepriklausomybė kainuoja. Pateiktoje strategijoje kalbama apie 40 mlrd. Lt. Apie 20 mlrd. Lt – iš valstybės.

Žmonės bijo, kad išaugs elektros kaina. Bet „Lietuvos energija“ sako, kad kainų vartotojams nedidintų. Galima pelną didinti ir kitais būdais – susispaudžiant, mažinant sąnaudas. Ne įstatymas turi reguliuoti kainas, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pelno normos priklausys nuo to, kokias užduotis kels Energetikos ministerija arba, kas valdys tas įmones atėjus strateginiam investuotojui ir susitarus su lenkais, latviais ir estais. Akcijų savininkai duoda užsakymą. Dabar jau atsiranda elektros rinka, todėl nebereikia įstatymu reguliuoti. Biržoje perkame elektrą. Kai atsiras dujų rinka, ir ten pelnų nebereguliuosime.

Gimtasis kraštas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas