Lietuvos energetinio saugumo stiprinimas: vidinės ir išorinės kovos

(Puslapis 1 iš 4)


Fotodienos nuotr.

Antanas Šutas / Geopolitika

2013-11-11 11:15

 Pastaruosius penkerius metus Lietuvos elektros ir dujų energetikoje vyksta didelių pokyčių –įgyvendinami penki svarbūs projektai: elektros sektoriuje – naujos atominės elektrinės ir elektros perdavimo jungčių su Lenkija ir Švedija, gamtinių dujų srityje – gamybos ir perdavimo veiklų atskyrimo (Trečiasis ES energetikos paketas), statomas suskystintų dujų terminalas ir vis dar oficialiai tebevykstantis konkursas skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos licencijai gauti. Visi šie projektai klostosi skirtingai. Šiame straipsnyje aptariama, kokios priežastys lemia atskirų projektų sėkmę arba nesėkmes ir kurios gerosios sėkmingų projektų praktikos padėtų pagerinti silpniau vykdomų projektų eigą.

Pradėsiu nuo dviejų labiausiai stringančių projektų. Dar visai neseniai atrodė, kad problemiškiausias yra Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas, tačiau po „Chevron“ kompanijos pasitraukimo iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos Šilutės–Tauragės plote konkurso sunku pasakyti, katras iš projektų atrodo geriau ar blogiau. Abu turi svarbų panašumą, kuriuo skiriasi nuo kitų trijų sėkmingiau vykdomų projektų: abu yra susiję su energetinių išteklių generavimu Lietuvoje, o gamyba šalyje kuria pridėtinę vertę, stiprindama jos ekonomiką ir kurdama darbo vietas. Deja, tokie dalykai nepatinka tiems, kas nori, kad Lietuva būtų energetiškai silpna ir, naudojantis tuo, lengvai iš išorės valdoma šalis. Ir labai dažnai tokie interesai ateina iš mūsų kaimynės Rusijos.

VAE projekto nesėkmės yra susijusios tiek su vidinėmis, mūsų pačių problemomis, tiek su laiku ir sėkmingai atliktais mūsų kaimynės Rusijos energetiniais žingsniais. Pirmiausia VAE projektas užstrigo dėl LEO LT plano. Nepateisinama buvo neskelbti konkurso privačiam investuotojui atrinkti ir keistai atrodė, kai statyti atominę elektrinę buvo pakviesta „VP Market“ grupei priklausanti uždaroji akcinė bendrovė „NDX energija“, kuri nuo pat LEO LT įkūrimo nerodė didelio entuziazmo statyti branduolinę jėgainę Lietuvoje. Toliau sekė nesėkmė paskelbus strateginio investuotojo paieškos konkursą. Kai jau atrodė, kad mums tikrai pasisekė sulaukus itin patrauklaus Pietų Korėjos branduolinės energetikos kompanijos KEPCO pasiūlymo, korėjiečiai paskutiniu momentu netikėtai pasitraukė, taip ir nepaaiškinę tokio veiksmo priežasčių. Tą priežastį nesunku nuspėti: kaip tik tuo metu vyko Rusijos ir Pietų Korėjos pramonės ir energetikos kompanijų derybos dėl bendrų projektų, kurie korėjiečių kompanijoms žadėjo didelį pelną. Ko paprašė rusai vardan susitarimo, galima tik spėlioti, bet nemaža tikimybė, kad tai galėjo būti reikalavimas KEPCO kompanijai pasitraukti iš Lietuvos AE projekto, taip per kelias savaites ir įvyko. Trečias pralaimėjimas buvo prieš metus surengtas referendumas, prie kurio rezultatų labai prisidėjo prieš VAE projektą į Lietuvos žiniasklaidą nukreipti dideli pinigų srautai iš trečiųjų šalių (galima nuspėti, kad kalbama apie Rusiją). Į šią oficialiai VSD paskelbtą informaciją Lietuvos politikai mažai reagavo, dauguma jų turbūt išvis nesuprato ir vis dar nesupranta (ar tiesiog nenori pripažinti), kokius žaidimus žaidė ir žaidžia Rusija energetikos srityje. Šis nesuvokimas ir referendumo paskelbimas pačiomis nepalankiausiomis Lietuvai aplinkybėmis (jau seniai buvo priimtas įstatymas statyti VAE, o pati referendumo data, galbūt ir netyčia, sutapo su dezinformacijos apie šį projektą intensyvumo viršūne) lėmė, kad dabar niekaip nesugalvojame, kaip išsisukti iš šios nepatogios padėties, kai reikia skaitytis ir su suklaidintos tautos nuomone, ir dar labiau nenuvilti regioninių partnerių bei japonų technologijų milžinės „Hitachi“. Anot vieno Lietuvos energetikos eksperto, dėl VAE likimo reikėtų atmesti abu kraštutinius variantus (projektas bus visiškai nutrauktas arba toliau judės tokiu pačiu didžiuliu greičiu į priekį kaip ir anksčiau) ir tikėtis, kad išsipildys kažkas per vidurį tarp abiejų kraštutinumų – tai yra kažkiek laiko bus pagalvota, pasvarstyta, šis tas pakeista ir projektas toliau eis pirmyn.

Straipsnio puslapiai:

- Antanas Šutas

Geopolitika

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas