Lietuvos gyventojų finansai: sunkmetis baigėsi, įprotis taupyti pasiliko (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Asta Ivanauskienė / Ekonomika.lt

2015-12-14 09:58

 Baigiantis 2015-iesiems Lietuvos gyventojų optimizmas auga – jie vis geriau vertina ir šalies ekonomikos, ir asmeninių finansų padėtį. Nepaisant to, leisti atliekamų pinigų naujiems pirkiniams ar pramogoms didžioji dalis jų kol kas nelinkusi. Net 44 proc. gyventojų laisvas lėšas skiria taupymui. Tikėtina, kad panašios tendencijos išsilaikys ir ateityje.

Pastaruoju metu gerėjančias Lietuvos gyventojų nuotaikas rodo augantis vartotojų pasitikėjimo indeksas, skaičiuojamas apibendrinant „Nielsen“ atliekamo pasaulinio vartotojų pasitikėjimo ir išlaidų planavimo tyrimo rezultatus. Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, vartotojų pasitikėjimo indeksas mūsų šalyje paaugo 5 punktais, pasiekė 88 ir buvo aukščiausias Baltijos šalyse.

Optimizmas augo kartu su ekonomika

Tyrimo duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje padaugėjo gyventojų, optimistiškai vertinančių šalies ekonominę padėtį. Kitaip tariant, vartotojų, manančių, kad šalis šiuo metu patiria ekonominę recesiją sumažėjo nuo 48 iki 46 proc. Vis daugiau lietuvių teigiamai vertina ir darbo rinkoje per ateinančius metus įžvelgiamas perspektyvas – situaciją joje vadinančių puikia arba gera padaugėjo nuo 34 iki 40 proc.

Trečiajį šių metų ketvirtį asmeninių finansų padėtį puikia arba gera laikė daugiau nei pusė – 51 proc. – Lietuvos gyventojų. Jų dalis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 8 procentiniais punktais.

Tokias optimistines gyventojų nuotaikas galėjo nulemti įvairios priežastys. Tarp jų – auganti šalies ekonomika, mažėjantis nedarbo lygis, didėjantis darbo užmokestis ir viešojoje erdvėje pastebėtos diskusijos apie įvairių išmokų, senatvės pensijų atstatymą į prieškrizinį lygį. Vartotojų pasitikėjimą paskatino ir žinios apie užsienio kompanijų investicijas, skirtinguose Lietuvos miestuose steigiamus padalinius ir kuriamas naujas darbo vietas.

Taupo pramogų ir naujų drabužių sąskaita

Nepaisant gerėjančio ekonominės ir asmeninių finansų situacijos vertinimo, didelė dalis Lietuvos gyventojų su savo finansais vis dar elgiasi itin atsargiai. 49 proc. jų teigia per pastaruosius metus netgi pakeitę savo įpročius, kad sumažintų namų ūkio išlaidas.

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, pusė arba beveik pusė Lietuvos gyventojų taupė pramogų mieste, naujų drabužių sąskaita, rinkosi pigesnes bakalėjos prekes. Daugiau nei trečdalis sakė taupantys dujas, elektrą, atidedantys planus įsigyti naują kompiuterį ar mobilųjų telefoną.

Straipsnio puslapiai:

- Asta Ivanauskienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas