Lietuvos gyventojų prioritetai: maistas ir komunalinės paslaugos

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Parduotuvė

2017-04-08 10:15

Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto. Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, daugiau kaip penktadalį išlaidų, dar beveik antra tiek – komunalinėmis paslaugoms, nuomai ar būsto paskolai apmokėti, rodo naujausi rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys.

Lietuviai teigia, kad būtiniausioms išlaidoms padengti prireikia net 47,6 proc. biudžeto, tuo tarpu Estijoje – 38,3 proc., o Latvijoje – 41,3 proc. Bendras Europos šalių vidurkis – 41,2 procento.

„Svarbiausios sąskaitos yra prioritetas, kaip ir neišvengiamos kasdieninės išlaidos transportui, susisiekimui. Tačiau kuo didesnė būtiniausių išlaidų dalis, tuo mažiau asmeninių finansų skiriama švietimui, poilsiui ir atostogoms, rečiau sau leidžiama apsilankyti spektakliuose, koncertuose ar sporto varžybose, įsigyti naujų drabužių ar technikos. Kas trečias Lietuvos gyventojas teigia, kad jo grynosios metinės pajamos yra mažesnės nei 4,7 tūkst. eurų, arba vos 395,4 euro per mėnesį. Akivaizdu, kad ne pirmo būtinumo poreikiai gerai pasveriami, o išlaidos jiems paskirstomos itin apgalvotai“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.

Palyginus su Latvija ir Estija, Lietuva ypač išsiskiria namuose suvartojamam maistui ir gėrimams tenkančia išlaidų dalimi. Statistinis Lietuvos pirkėjas teigia tam skiriantis 26,2 proc, biudžeto. Latvijoje maistui namuose skiriama 14 proc., o Estijoje – vos 10,2 proc. mėnesio išlaidų.

Pagal maistui namuose skiriamas išlaidas Lietuva užima šeštą vietą tarp visų Europos šalių. Mus lenkia tik gurmaniškomis tradicijomis ir vyno kultūra garsėjanti Prancūzija (28,7 proc.), dvi Skandinavijos šalys – Švedija (27,2 proc.), Suomija (27 proc.) bei neaukštu gyvenimo lygiu pasižyminčios Serbija (28 proc.) ir Bulgarija (27,3 proc.).

„Lietuvos vartotojas pasižymi taupumu: patenkame tarp Europos šalių, kuriose dėmesys maisto prekių akcijoms ir nuolaidoms išskirtinai didelis. Pačių Lietuvos pirkėjų vertinimu, jie maistui dabar išleidžia per daug ir aiškiai išreikštais mažesnių kainų lūkesčiais didina spaudimą šalies prekybos tinklams, aštrina jų tarpusavio konkurenciją. Remiantis pirkėjų tyrimais, 2016 metais statistinis europietis prekybos tinklų parduotuvėse vidutiniškai per mėnesį išleisdavo 308 eurus, kai Lietuvoje tokios išlaidos sudarė tik 252 eurus ir atsiliko nuo Vakarų Europos šalių“, – teigia I. Lepp.

Jos teigimu, valgymui ne namuose Lietuvoje išleidžiama mažiausiai tarp Baltijos šalių. Tam tenka vos 3,4 proc. mėnesio išlaidų, kai estai ir latviai skiria po 4,2 procento.

Straipsnio puslapiai:

Close

Likę be pajamų 2 iš 3 Lietuvos gyventojų išsiverstų iki 3 mėnesių

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria ...

Povilas Stankevičius. Macron’o pergalė – ar ne per anksti džiaugtis?

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, ...

Lietuviai nuolaidas medžioja migruodami po parduotuves

Rasti produktus žemiausiomis kainomis svarbu daugumai pirkėjų, tačiau daro tą gyventojai pakankamai skirtingai. Atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai pirkėjų – net 55 proc. – apie žemiausias kainas sužino iš prekybos tinklų ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto rinkos pulsas išlieka aukštas

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė ...

Pusė jaunų Lietuvos įmonių ketina įdarbinti naujų darbuotojų

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje ...

Rokas Grajauskas. Rekordinis imigrantų srautas: kodėl jiems gerai Lietuvoje?

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 ...

Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti ...

Nerijus Mačiulis. Penkios žemų atlyginimų priežastys

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, ...

Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti

 Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna ...

Rokas Grajauskas. Infliacija pasiekė piką, bet algos auga greičiau

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas