Lietuvos gyventojų prioritetai: maistas ir komunalinės paslaugos

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Parduotuvė

2017-04-08 10:15

Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto. Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, daugiau kaip penktadalį išlaidų, dar beveik antra tiek – komunalinėmis paslaugoms, nuomai ar būsto paskolai apmokėti, rodo naujausi rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys.

Lietuviai teigia, kad būtiniausioms išlaidoms padengti prireikia net 47,6 proc. biudžeto, tuo tarpu Estijoje – 38,3 proc., o Latvijoje – 41,3 proc. Bendras Europos šalių vidurkis – 41,2 procento.

„Svarbiausios sąskaitos yra prioritetas, kaip ir neišvengiamos kasdieninės išlaidos transportui, susisiekimui. Tačiau kuo didesnė būtiniausių išlaidų dalis, tuo mažiau asmeninių finansų skiriama švietimui, poilsiui ir atostogoms, rečiau sau leidžiama apsilankyti spektakliuose, koncertuose ar sporto varžybose, įsigyti naujų drabužių ar technikos. Kas trečias Lietuvos gyventojas teigia, kad jo grynosios metinės pajamos yra mažesnės nei 4,7 tūkst. eurų, arba vos 395,4 euro per mėnesį. Akivaizdu, kad ne pirmo būtinumo poreikiai gerai pasveriami, o išlaidos jiems paskirstomos itin apgalvotai“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.

Palyginus su Latvija ir Estija, Lietuva ypač išsiskiria namuose suvartojamam maistui ir gėrimams tenkančia išlaidų dalimi. Statistinis Lietuvos pirkėjas teigia tam skiriantis 26,2 proc, biudžeto. Latvijoje maistui namuose skiriama 14 proc., o Estijoje – vos 10,2 proc. mėnesio išlaidų.

Pagal maistui namuose skiriamas išlaidas Lietuva užima šeštą vietą tarp visų Europos šalių. Mus lenkia tik gurmaniškomis tradicijomis ir vyno kultūra garsėjanti Prancūzija (28,7 proc.), dvi Skandinavijos šalys – Švedija (27,2 proc.), Suomija (27 proc.) bei neaukštu gyvenimo lygiu pasižyminčios Serbija (28 proc.) ir Bulgarija (27,3 proc.).

„Lietuvos vartotojas pasižymi taupumu: patenkame tarp Europos šalių, kuriose dėmesys maisto prekių akcijoms ir nuolaidoms išskirtinai didelis. Pačių Lietuvos pirkėjų vertinimu, jie maistui dabar išleidžia per daug ir aiškiai išreikštais mažesnių kainų lūkesčiais didina spaudimą šalies prekybos tinklams, aštrina jų tarpusavio konkurenciją. Remiantis pirkėjų tyrimais, 2016 metais statistinis europietis prekybos tinklų parduotuvėse vidutiniškai per mėnesį išleisdavo 308 eurus, kai Lietuvoje tokios išlaidos sudarė tik 252 eurus ir atsiliko nuo Vakarų Europos šalių“, – teigia I. Lepp.

Jos teigimu, valgymui ne namuose Lietuvoje išleidžiama mažiausiai tarp Baltijos šalių. Tam tenka vos 3,4 proc. mėnesio išlaidų, kai estai ir latviai skiria po 4,2 procento.

Straipsnio puslapiai:

Close

Rokas Grajauskas. Eksporto šuolis aukštyn – gera žinia 300 tūkst. darbuotojų

Lietuvos eksporto apimtys demonstruoja dviženklį augimą, o atsigaunančios pagrindinių rinkų ekonomikos bei mažėjančios politinės rizikos artimiausiu metu turėtų sudaryti palankias sąlygas eksportuotojams ir toliau nemažinti apsukų. Nuo eksporto ...

Rūta Vainienė. O gal ministrai turi kvotas?

Tuoj Lietuvoje neliks akmens ant akmens. Pradžioje tuo buvo sunku patikėti. Buvome įpratę, kad išrinktieji politikai, atėję į valdžią, pamiršta savo revoliucingus pažadus. Susidūrę su finansinėmis realijomis, interesų grupių ...

Vytautas Žukauskas. Net ir grynųjų draudimas neišrautų šešėlio

Valdžia grįžta prie idėjos apriboti atsiskaitymus grynaisiais, kai sandoris viršija 3000 eurų. Taip siekiama sumažinti šešėlinę ekonomiką. Deja, tai – labiau parodomoji, nei efektyvi priemonė kovoje su ...

Įmonės pažada, kad atlyginimai augs ne tik šiais metais

Lietuvos banko apklausa rodo ─ pernai beveik pusė šalies įmonių didino atlyginimus, tiek pat jų mano, kad algos sparčiai kils dar apie dvejus metus. Verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja beveik kas trečia įmonė. „Įmonės akcentavo ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

Lietuvos banko apklausa rodo, kad šeši iš dešimties namų ūkių savo finansinę padėtį vertina kaip vidutinę arba gerą. Kas antram namų ūkiui pavyksta sutaupyti. Jeigu pritrūktų pinigų, dauguma apklaustųjų mažintų ...

Žilvinas Šilėnas. Alkoholio ateitis Lietuvoje: Europa ar Islamo valstybė

Ar kada galvojote sulauksiantys tokios dienos, kai valdžia rimtai siūlys uždrausti alų lauko kavinėse? Spėju, mąstėte maždaug taip: „Per daug gerti tikrai nesveika, bet uždrausti alų lauko kavinėse? Nesąmonė. Visuomenė neleistų tokios ...

Laura Galdikienė. Kur slypi tikrosios pajamų nelygybės priežastys?

Pajamų nelygybė Lietuvoje pasiekė kritinę ribą. Apie tai signalizuoja į aukščiausią lygį ir modernios Lietuvos istorijoje, ir tarp visų ES šalių įkopęs pajamų nelygybės indeksas ir sustojęs progresas mažinant skurdą. Tačiau ...

Analitikai: Lietuvos ekonomikai reikia skubios pagalbos

SEB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti dar sparčiau, todėl didina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 2,5 proc. iki 3,2 procento, BVP 2018 m. augimo prognozė nesikeičia ...

Vytautas Žukauskas. Valdžia susiderės dėl jūsų algos?

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie ...

Likę be pajamų 2 iš 3 Lietuvos gyventojų išsiverstų iki 3 mėnesių

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas