Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Darbas

2017-04-14 16:57

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti dalykai, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

„Anot statistikos departamento, Lietuvoje šiuo metu gyvena beveik milijonas asmenų (arba 35 proc. visų Lietuvos gyventojų), kuriems dabar nuo 40 iki 64 metų, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - be to, kaip pranašauja demografai, Lietuvos visuomenė sparčiai senėja, jaunimas emigruoja, tad kuo toliau, tuo labiau darbdaviams teks dairytis darbuotojų tarp vyresnių žmonių. O kur dar vis atitolinamas išėjimo į pensiją amžius. Tačiau, kaip liudija vyresnių darbo ieškančiųjų patirtis, asmenys, kuriems - keturiasdešimt ir daugiau, darbdavių ne tik kad nėra graibstomi, bet neretai atvirai ignoruojami. Štai ir tarp oficialių bedarbių, kaip rodo 2016 m. statistiniai duomenys, peržengusių keturiasdešimties metų ribą buvo net 56,9 proc. 2004 m. tokių priskaičiuota tik 48,6 proc.”

Dažnas vyresnio amžiaus darbo ieškotojas liūdnai juokauja: jei neturi pažinčių ar nesi IT specialistas, realiausios tik trys galimos išeitys tiems, kam per 40: bandyti įsidarbinti valstybės tarnyboje, kurti nuosavą verslą arba emigruoti. Paskutiniu metu vyresnių darbuotojų atžvilgiu atšalo ir užsienio verslininkai, veikiantys Lietuvoje. Kai kurie jų darbo paieškos specialistams nurodo, kad pasiūlytų vyresnių nei 45 m. pretendentų kandidatūrų net nesvarstys.

Kaip parodė cvmarket.lt atliktas tyrimas, kurio metu apklausta per šeši šimtai 40 ir vyresnių Lietuvos darbo rinkos dalyvių, jų supratimu, vietos darbdaviai brandesnių darbuotojų nesamdo dėl kelių pagrindinių priežasčių.

Per 17 proc. visų apklaustųjų mano, kad darbdaviams vyresnio amžiaus darbuotojai neįtinka dėl to, kad jų kvalifikacija aukšta, o daugumai darbų tokios nereikia. Ir mokėti už tai niekas nenori daugiau. Dar 16,6 proc. teigia, kad nemažos dalies įmonių kolektyvai bei jų vadovai jaunesni, todėl nenoriai darbina vyresnius už save. O 15,4 proc. respondentų aiškina, kad visa ko esmė – personalo atrankos firmos ar atranką vykdantys jaunosios kartos specialistai, kurie senesnių pretendentų gyvenimo prašymus tiesiog atmeta, nes „nepritapsi prie jaunatviškos komandos“.

Darbdaviai tiesiog vengia brandesnio amžiaus kandidatų į darbą dėl to, kad šie bus už juos protingesni, reiklesni, o ir sunkiau stumdomi. Taip mano 8 proc. apklaustųjų. Ir tik 6,8 proc. sutiko, kad vyresniems, konkuruojant dėl darbo vietos, koją kiša prastesnis užsienio kalbų mokėjimas, o 4,1 proc. pripažino, kad tie, kam per 40 metų, ne taip laisvai bendrauja su kompiuteriu ir gal kiek atsilieka nuo pažangos. Dar 16,8 proc. atsakiusiųjų priežasties, kodėl darbdaviams kliūva brandesnis amžius, nurodyti negalėjo. Ir tik 14,9 proc. apklausos dalyvių teigė manantys, jog susirasti darbą keturiasdešimtmečiams nė kiek ne sunkiau nei jaunesniems.

Straipsnio puslapiai:

Close

Žilvinas Šilėnas. Cukraus mokestis – per kišenę vartotojams

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. ...

Rūta Vainienė. Kvalifikuotas aš ar ne?

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą ...

Žilvinas Šilėnas. Atsargiai – valdiškas verslas

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai ...

Povilas Stankevičius. Nepaisant pingančios naftos, infliacija spartėja

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio ...

Ieva Valeškaitė. Pelno mokestis – ko iš tikrųjų reikia šalies verslui?

Skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų ir sukurti darbo vietų – tokius tikslus įvardijo Vyriausybė, pristatydama planus mokesčių ir socialinėje srityje. Verslumą siūloma skatinti suteikiant 1 metų pelno mokesčio ...

Rūta Vainienė. Virš urėdijų – tik giedras dangus?

Kadaise, praėjusios ekonominės krizės laikais veikė tokia Saulėlydžio komisija prie Vyriausybės. Jos tikslas buvo teikti pasiūlymus, kaip optimizuoti viešąjį administravimą, naikinti besidubliuojančias funkcijas ar nelabai ką veikiančias ...

Nerijus Mačiulis. Regioninė atskirtis – padėtis be išeities?

Kalbėdami apie atlyginimus, nedarbą, investicijas ar užimtumą dažniausiai bandome įsivaizduoti „vidutinį“ visos Lietuvos paveikslą. Tačiau nors Lietuva yra maža valstybė, tarp jos regionų egzistuoja labai nemaži skirtumai. Ar tai yra ...

Tadas Povilauskas. Lietuviška aritmetika: išleidžiame daugiau negu oficialiai uždirbame?

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė ...

Rūta Vainienė. Tam davė, o..

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, ...

Rokas Grajauskas. Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?

Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas