Lietuvos investuotojai geromis naujienomis netiki (1)

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-07-19 07:00

Baltijos šalių rinkoje sunkmečiu įsivyrauja pesimizmas ir investuotojai tikisi blogų naujienų. „Šis pesimizmas lemia jų sprendimus“, – teigia finansų specialistė Žana Grigaliūnienė, tyrinėjusi regiono rinkos įtaką investuotojų elgsenai.

Tyrėte, kaip rinkos psichologija lemia Baltijos šalių investuotojų elgseną. Kokių tendencijų pastebėjote?

Lietuvoje investuotojai labiau linkę reaguoti į blogas naujienas, o reakcijos akivaizdesnės nuosmukio sąlygomis. Kai paskelbiamos geros naujienos, jie netiki, kad tendencijos išliks ilgą laiką, todėl per silpnai į jas reaguoja. Toks rezultatas nėra visai netikėtas, nes psichologijos literatūroje teigiama, kad žmogui būdinga stipriau reaguoti į blogus dalykus. Svarbu, kad gerų naujienų poveikis greičiau išnyksta nei blogųjų. Atsižvelgiant į ilgesnį blogų naujienų poveikį investuotojai stipriau į jas reaguoja.

Ką tai lemia?

Baltijos rinka yra kylanti, tad manau, kad ji nėra ta, kurioje vyrauja racionalūs lūkesčiai. Investuotojams būdingas neracionalus elgesys yra daugiausia paskatintas informacijos trūkumo.

Reikia atkreipti dėmesį, kad jei informacija pasiekia investuotojus skirtingais laikotarpiais nevienoda apimtimi, tada galima sakyti, kad rinkos nėra efektyvios ir yra galimybių kai kuriems investuotojams iš to informacijos trūkumo uždirbti. Vis dėlto tie, kurie perka ir parduoda vadovaudamiesi gandais, sekdami minios efektu, užsidirbti gali tik trumpu laikotarpiu, nes jie linkę daryti klaidas.

Kokios jų daromos dažniausiai?

Investuotojų klaidos pasireiškia nepriklausomai nuo to, kuo prekiaujama. Tai pirmiausia per didelis pasitikėjimas savimi. Pavyzdžiui, investuotojų prašoma nustatyti, kokiomis ribomis pasikeis analizuojamo vertybinio popieriaus kaina. Tas, kuris bus linkęs save pervertinti, nustatys pernelyg siaurus intervalus, tarkime, nuo 3,2 iki 3,5 lito. Ne itin pasitikintys nustato gerokai didesnį intervalą, pavyzdžiui, nuo 3 iki 5 litų.

Kita klaida – konsertyvumas. Mes mėgstame vietos produkciją, prisirišame prie paslaugų ir įmonių, sunkiai keičiame įpročius. Viena iš investuotojų daromų klaidų būtent tokia: jie gali per lėtai reaguoti į naują informaciją ir dėl konservatyvumo padaryti investavimo klaidą.

Klaidų yra daug rūšių, nes žmonėms psichologinės klaidos yra būdingos. Tačiau nustatę ir suvokę jas galime padėtį valdyti.

Investuotojų išprusimo lygis yra labai svarbus. Lietuvoje yra investuotojų, kurie stokoja finansinių profesinių žinių fundamentinei analizei atlikti. Jeigu ši tendencija keistųsi ir būtų daugiau dėmesio skiriama investuotojų švietimui įvairiais aspektais, ne tik supažindinant su sąvokomis, bet ir mokoma, kaip, pavyzdžiui, apskaičiuoti grąžą, jas analizuoti, išskirti tendencijas, kurios galėtų būti naudingos formuojant strategijas, žinoma, situacija keistųsi. Rinka taptų efektyvesnė. O tokioje rinkoje, jei investuotojai valdo visą informaciją, uždirbti iš to nebus galimybių.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas