Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-03-18 11:10

 Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje. Tai užfiksuoja ir tyrimo autoriai: „Vis dėlto kyla klausimas, kodėl, nepaisant nuolat pabrėžiamo lietuvių ir latvių tautų bendrumo ir ilgalaikės kaimynystės, mes iš tikrųjų šiandien nesame vieni kitiems artimesni ar žinomesni nei kitos, kur kas tolimesnės kaimyninės tautos? Kodėl, nepaisant gana glaudžių žmonių ryšių ankstesniais laikotarpiais, pastaruoju metu jie yra akivaizdžiai susilpnėję? Kodėl iš tikrųjų nepavyksta išvengti destruktyvios konkurencijos ar vienadienių privalumų ten, kur ekonominė logika veda į bendros veiklos paiešką? Kodėl, nepaisant viešai deklaruojamos vienybės, kartais nesugebame suderinti ir pristatyti vieningos pozicijos, kuri iš principo būtų naudinga tiek mums, tiek platesniam regionui?“

N. Germanas ir A. Sarkanis išskiria veiksnius, kurie trukdo bendradarbiauti:

· skirtinga istorinė atmintis;

· skirtinga religinė konfesinė patirtis;

· skirtinga ekonominė ir kultūrinė kaimyninių valstybių ir žmonių įtaka;

· skirtinga vidinė nacionalinė sudėtis;

· iškraipyto pobūdžio ekonominės veiklos konkurencija;

· nevienodo lygio mokesčiai ir akcizai, sukuriantys ekonominius barjerus;

· mažai asmeninių ryšių, silpni ir dažnai formalūs šalių politinio, kultūrinio elito, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai;

· seni ir naujai atsirandantys stereotipai, kartais sukeliantys nepasitikėjimą ir įtarumą.

Ką gi reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kad nebūtų reiškiamos tik bendro pobūdžio deklaracijos, kurios dažnai ir lieka tik deklaracijomis? Studijos rengėjų nuomone, žmonių ryšių susilpnėjimas plačiąja prasme yra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra ne toks pastebimas ir veiksmingas, koks turėtų būti. Siūlomas sprendimas – bendros informacinės erdvės kūrimas, kad abiejų šalių gyventojai daugiau žinotų apie kaimynų gyvenimo aktualijas. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ir Latvijos televizija, radijas, internetiniai tinklalapiai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas vyksta čia pat už sienos. Be to, aktyviau privalo bendradarbiauti šalių švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos: organizuoti studentų mainus, rengti įvairias konferencijas ir forumus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Giedrė Gečiauskienė: neigiamų palūkanų eksperimentas nepavyko

Europa ir Japonija tebesimoko gyventi neigiamų palūkanų aplinkoje. Investuotojai suka galvas, kur rasti bent kiek tenkinančio pajamingumo finansinių priemonių, ir pradeda nebestebinti vis kylantys akcijų indeksai, nes – o kurgi daugiau ...

Odeta Bložienė: studentams ‒ nemokamas asmeninių finansų kursas

Dar gerokai prieš prasidedant mokslo metams visų specialybių studentai be išimties, o ypač ką tik „iškepti“ pirmakursiai, pradeda nemokamą, tačiau vieną svarbiausių kursų gyvenime – asmeninių finansų valdymą. ...

Arvydas Avulis: biurokratai smaugia ir vietinius, ir užsienio investuotojus (1)

Pagrindinis veiksnys, galintis paskatinti Lietuvos ekonomika – užsienio investicijos. Dėl šių konkuruoja visos pasaulio valstybės. Ir nors konkurencingumo ar inovatymo reitinguose Lietuva užima geras pozicijas, „Hanner“ ...

Rokas Grajauskas: paskolos pagal politinį užsakymą?

Net kelios partijos į savo rinkimų programas įrašė pažadus dėl valstybinių bankų ar fondų, kurie teiktų lengvatines paskolas, steigimo. Nors už tokių pasiūlymų gali slypėti amerikietiškai svajonei prilygstantys norai, jų ...

Jekaterina Rojaka: vartojimo renesansas nesibaigia: erdvės skolintis dar turime

Vartojimo paskolos yra populiariausia paskolų rūšis, pernai jos sudarė net 38 proc. visų namų ūkiams išduotų paskolų skaičiaus. Subtili infliacija, augančios pajamos, besitraukiantis nedarbo lygis ir žemos palūkanų normos stiprina ...

Arvydas Avulis atskleidė, kodėl rinkoje neauga NT kainos

Augant atlyginimams ir nekilnojamojo turto (NT) susidomėjimui, iš lėto auga ir butų kainos. Bent jau taip teigiama statistikoje. Tačiau investicinių NT projektų plėtros įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad ...

Tadas Povilauskas: statybų sektoriaus nuosmukio pabaiga nebetoli

Keturis ketvirčius iš eilės statybų Lietuvoje mažėja, o tai stabdo Lietuvos ekonomikos augimą. Tokios tendencijos, tikėtina, daugumai gyventojų yra keistos, bent jau Vilniuje, stebint daugybę kranų miesto panoramoje ir po jais kylančius ...

Rūta Vainienė: po ketverių metų čia bus …

Apie ekonomiką galima rašyti įvairiai, net ir romanai gali būti su giliomis ekonominėmis įžvalgomis. Kas ketverius metus turime progą skaityti ypatingo žanro ekonominius kūrinius – partijų rinkimų programų dalis apie ekonomiką ir ...

Tadas Povilauskas: ką slepia mažėjantis nedarbo lygis?

Nedarbo lygis šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje, palyginti su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, buvo 1,4 proc. punkto mažesnis ir sudarė 8 procentus. Šis pokytis patvirtina besitęsiančią nedarbo lygio šalyje mažėjimo ...

Nerijus Mačiulis: BVP – kaip universalus ploviklis

Pirmąjį šių metų ketvirtį metinis Lietuvos BVP augimas siekė 2,4 proc., tačiau jau antrąjį ketvirtį augimas netikėtai sulėtėjo iki 1,8 procento. Ką reiškia toks ekonomikos augimo sulėtėjimas? Ar tai signalas apie problemas ir galimą ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas