Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-03-18 11:10

 Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje. Tai užfiksuoja ir tyrimo autoriai: „Vis dėlto kyla klausimas, kodėl, nepaisant nuolat pabrėžiamo lietuvių ir latvių tautų bendrumo ir ilgalaikės kaimynystės, mes iš tikrųjų šiandien nesame vieni kitiems artimesni ar žinomesni nei kitos, kur kas tolimesnės kaimyninės tautos? Kodėl, nepaisant gana glaudžių žmonių ryšių ankstesniais laikotarpiais, pastaruoju metu jie yra akivaizdžiai susilpnėję? Kodėl iš tikrųjų nepavyksta išvengti destruktyvios konkurencijos ar vienadienių privalumų ten, kur ekonominė logika veda į bendros veiklos paiešką? Kodėl, nepaisant viešai deklaruojamos vienybės, kartais nesugebame suderinti ir pristatyti vieningos pozicijos, kuri iš principo būtų naudinga tiek mums, tiek platesniam regionui?“

N. Germanas ir A. Sarkanis išskiria veiksnius, kurie trukdo bendradarbiauti:

· skirtinga istorinė atmintis;

· skirtinga religinė konfesinė patirtis;

· skirtinga ekonominė ir kultūrinė kaimyninių valstybių ir žmonių įtaka;

· skirtinga vidinė nacionalinė sudėtis;

· iškraipyto pobūdžio ekonominės veiklos konkurencija;

· nevienodo lygio mokesčiai ir akcizai, sukuriantys ekonominius barjerus;

· mažai asmeninių ryšių, silpni ir dažnai formalūs šalių politinio, kultūrinio elito, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai;

· seni ir naujai atsirandantys stereotipai, kartais sukeliantys nepasitikėjimą ir įtarumą.

Ką gi reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kad nebūtų reiškiamos tik bendro pobūdžio deklaracijos, kurios dažnai ir lieka tik deklaracijomis? Studijos rengėjų nuomone, žmonių ryšių susilpnėjimas plačiąja prasme yra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra ne toks pastebimas ir veiksmingas, koks turėtų būti. Siūlomas sprendimas – bendros informacinės erdvės kūrimas, kad abiejų šalių gyventojai daugiau žinotų apie kaimynų gyvenimo aktualijas. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ir Latvijos televizija, radijas, internetiniai tinklalapiai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas vyksta čia pat už sienos. Be to, aktyviau privalo bendradarbiauti šalių švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos: organizuoti studentų mainus, rengti įvairias konferencijas ir forumus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Ar interneto piratai yra baudžiami Lietuvoje?

 Piratavimas internete – nelegalus kūrinių naudojimas juos talpinant internete, siunčiantis, modifikuojant ir atliekant kitus veiksmus, pažeidžiančius kūrinių autorių teises. Tačiau ar asmenys, darantys šį nusikaltimą yra realiai ...

N. Mačiulis: šauktinių atrankos būdas kvailas

Šiais metais planuojant pradėti šaukimus į privalomąją karo tarnybą, ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad šauktinių atrankos vadinamosios loterijos principas yra kvailas ir taip esą ...

Valstybės informacinių išteklių konsolidavimas: ar išjudinsime stovintį traukinį?

 Sunku būtų rasti Lietuvoje žmogų, kuris nebūtų girdėjęs pagyrų mūsų interneto greičiui, mobilaus ryšio vartotojų skaičiui ar piliečių aktyvumui socialiniuose tinkluose. Taip pat nieko nebestebina, kad verslo įmonės vis aktyviau ...

Didžioji Britanija tarė „taip“ vienodoms tabako pakuotėms

 Didžioji Britanija tapo trečiąja šalimi pasaulyje po Australijos ir Airijos, priėmusi sprendimą įvesti standartizuotas tabako pakuotes. Praėjusią savaitę, kovo 16 d., Didžiosios Britanijos Lordų Rūmai priėmė galutinį nutarimą, kad jau ...

Lietuva kovoja su emigracija, o Jungtinė Karalystė su imigracija. Kaip sekasi?

 Skaitydami stenkitės palyginti: koks politikų vaidmuo, jų aktyvumas, siūlomų priemonių gausa ir arsenalas, visuomenių galimybės, jų suinteresuotumas, aktyvumas ir atsakomybė. Kurioje šalyje politikai dirba patys, o kur numeta darbus ...

Išmetus Graikiją, Europos Sąjunga griūtų tarsi kortų namelis (5)

Vienas didžiausių Europos Sąjungos skaudulių pastarąjį pusmetį – Graikija. Naujoji šios šalies vyriausybė pasiryžusi peržiūrėti visas turimas sutartis su Europos Sąjunga (ES). ES valstybėse vis garsiau kalbama, jog Graikiją reikia išmesti iš sąjungos ar bent jau iš euro zonos – esą tik tokiu būdu sugrąžinsime Europą iš recesijos.

Kas paskatintų lietuvius aukoti daugiau?

Į Lietuvą atkeliauja naujas mokesčių deklaravimo sezonas, o su juo ir kova dėl 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Į mūšį dėl šių lėšų stos vaikų darželiai, mokyklos, sporto klubai, labdaros ir paramos fondai, bažnyčios, gyvūnų prieglaudos ir kitos organizacijos, kurioms įstatymai leidžia gauti paramą. Bet prieš įsibėgėjant šiam visuotiniam pinigų dalybos procesui, verta stabtelti ir ...

Kas čia neraštingesnis – imantis greitąjį kreditą ar didinantis minimalią algą?

Lietuvoje apie 100 tūkstančių gyventojų naudojasi greitaisiais kreditais. Viso kreditų rinkoje sukasi apie 20 mln eurų. Apie 160 tūkstančių Lietuvos gyventojų Lietuvoje gauna mažiau nei minimalią algą. Sakysite, kas čia bendro – tarp greitųjų kreditų ir minimalios algos? Pirma mintis – juos sieja tai, kad greitųjų kreditų vartotojai ir yra tie, kurie gauna minimalią algą? Tikrai taip gali būti. ...

I. Laursas: gera verslo idėja – nebūtinai unikali

 Ar verslo idėja būtinai turi būti visiškai originali? Koks verslas suklestėtų Lietuvoje, bet būtų pasmerktas Amerikoje? Kiek laiko prabėga nuo idėjos iki verslo pradžios? Kaip jaunųjų verslininkų skatinime gali dalyvauti universitetai? ...

Euro įvedimas gyventojus paskatino taupyti (6)

Naująją valiutą mūsų šalies gyventojai sutiko ramiai, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“. Nors buvo tikėtasi, kad grynaisiais turimas lėšas gyventojai skubės išleisti vartojimo reikmėms, tačiau, artėjant euro įvedimui ir iš karto po jo, vartojimo mastas reikšmingai neišaugo. Ruošdamiesi eurui, gyventojai dažniau grynaisiais litais turimas santaupas ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas