Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-03-18 11:10

 Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje. Tai užfiksuoja ir tyrimo autoriai: „Vis dėlto kyla klausimas, kodėl, nepaisant nuolat pabrėžiamo lietuvių ir latvių tautų bendrumo ir ilgalaikės kaimynystės, mes iš tikrųjų šiandien nesame vieni kitiems artimesni ar žinomesni nei kitos, kur kas tolimesnės kaimyninės tautos? Kodėl, nepaisant gana glaudžių žmonių ryšių ankstesniais laikotarpiais, pastaruoju metu jie yra akivaizdžiai susilpnėję? Kodėl iš tikrųjų nepavyksta išvengti destruktyvios konkurencijos ar vienadienių privalumų ten, kur ekonominė logika veda į bendros veiklos paiešką? Kodėl, nepaisant viešai deklaruojamos vienybės, kartais nesugebame suderinti ir pristatyti vieningos pozicijos, kuri iš principo būtų naudinga tiek mums, tiek platesniam regionui?“

N. Germanas ir A. Sarkanis išskiria veiksnius, kurie trukdo bendradarbiauti:

· skirtinga istorinė atmintis;

· skirtinga religinė konfesinė patirtis;

· skirtinga ekonominė ir kultūrinė kaimyninių valstybių ir žmonių įtaka;

· skirtinga vidinė nacionalinė sudėtis;

· iškraipyto pobūdžio ekonominės veiklos konkurencija;

· nevienodo lygio mokesčiai ir akcizai, sukuriantys ekonominius barjerus;

· mažai asmeninių ryšių, silpni ir dažnai formalūs šalių politinio, kultūrinio elito, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai;

· seni ir naujai atsirandantys stereotipai, kartais sukeliantys nepasitikėjimą ir įtarumą.

Ką gi reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kad nebūtų reiškiamos tik bendro pobūdžio deklaracijos, kurios dažnai ir lieka tik deklaracijomis? Studijos rengėjų nuomone, žmonių ryšių susilpnėjimas plačiąja prasme yra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra ne toks pastebimas ir veiksmingas, koks turėtų būti. Siūlomas sprendimas – bendros informacinės erdvės kūrimas, kad abiejų šalių gyventojai daugiau žinotų apie kaimynų gyvenimo aktualijas. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ir Latvijos televizija, radijas, internetiniai tinklalapiai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas vyksta čia pat už sienos. Be to, aktyviau privalo bendradarbiauti šalių švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos: organizuoti studentų mainus, rengti įvairias konferencijas ir forumus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Bankų paslapčių nykimo metas

Pastaruoju metu vyksta svarbūs pokyčiai asmens bankinės informacijos teikimo srityje, visų pirma informacijos teikimo metoduose ir apimtyse. Iki šiol institucijos, norinčios gauti iš finansų įstaigų reikalingą informaciją apie ...

Intelektinio kapitalizmo pradžia, ar esame tam pasiruošę? (4)

Kalbėdami apie Lietuvos ateitį pirmiausia turime sutarti, kad šiuo metu baigiasi dar viena kapitalizmo era. Tik žaliavomis turtingos valstybių netrukus nebus tarp lyderių. Pramonė pereina prie ketvirtojo raidos etapo - išmaniosios ...

Grėblys jau guli, svarbu ant jo vėl neužlipti

 Ekonomikos augimą prognozuojančios institucijos - komerciniai bankai, Lietuvos bankas, tarptautinės institucijos – nuosekliai mažina Lietuvos augimo prognozes 2015 metams. Ne per seniausiai tai padarė lig šiol optimizmu ...

Paprastos taisyklės padeda sutaupyti

 Išlaidas verslo kelionėms biudžetuose planuoja tiek didelės, tiek mažos įmonės – tokia šiuolaikinio, globalizacijos veikiamo, pasaulio kasdienybė. Statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus verslo kelionių ...

Kaip atgaivinti Klaipėdą? Lengviau negali būti (7)

Pradėsiu nuo to, kad džiaugiuosi, jog ši tema pasirodo viešumoje vis dažniau ir dažniau, o Klaipėdos gyventojai, lyg alkoholikas nuo nesibaigiančių pagirių, kenčiantys miesto gyvenimo nykumą, pradeda suprasti, jog galimai turime ...

Pirmojo ketvirčio BVP – nepuoselėkime per didelių lūkesčių

 Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, šalies BVP ūgtelėjo 1,5 proc. Žvelgiant pastaraisiais metais ekonominio augimo išlepinto ...

Namai namučiai: ko nepamiršti juos perkant? (1)

 Poreikį gyventi nuosavame būste neretai lemia ne finansiniai motyvai, o gyvenimo pokyčiai: vedybos, gimę vaikai, darbas naujoje vietoje ir pan. Tačiau finansų trūkumas riboja galimybes patenkinti šį poreikį. Kita vertus, ...

Košmaras Guobų ir kitose gatvėse (2)

Pirmąjį šių metų ketvirtį visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sandorių skaičius butų rinkoje buvo maždaug trečdaliu mažesnis nei prieš metus. Žemyn pasuko ne tik sandorių skaičius, bet ir kainos. Kai kuriuose segmentuose metų ...

Ketvirtį amžiaus trunkantis nesusipratimas (1)

Tai pasakojimas apie tai, kaip negalima tvarkyti valstybės. Vyriausybė nutarė panaikinti Migracijos departamentą (MD). Sakysit, na ir kas čia tokio? Migracijos departamentas buvo įsteigtas 1992 m. gegužės 21 d. vidaus reikalų ministro Petro ...

Lietuva: surinkimo fabrikas ar paslaugų laboratorija? (2)

 Koks yra Lietuvos ekonominis identitetas – Vakarų šalių produkcijos surinkimo fabrikas, o gal paslaugų centrų superžvaigždė, inovatorė, naujųjų fizikos, chemijos ir biologijos technologijų kūrėja? Po truputį kylant šalies ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas