Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-03-18 11:10

 Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje. Tai užfiksuoja ir tyrimo autoriai: „Vis dėlto kyla klausimas, kodėl, nepaisant nuolat pabrėžiamo lietuvių ir latvių tautų bendrumo ir ilgalaikės kaimynystės, mes iš tikrųjų šiandien nesame vieni kitiems artimesni ar žinomesni nei kitos, kur kas tolimesnės kaimyninės tautos? Kodėl, nepaisant gana glaudžių žmonių ryšių ankstesniais laikotarpiais, pastaruoju metu jie yra akivaizdžiai susilpnėję? Kodėl iš tikrųjų nepavyksta išvengti destruktyvios konkurencijos ar vienadienių privalumų ten, kur ekonominė logika veda į bendros veiklos paiešką? Kodėl, nepaisant viešai deklaruojamos vienybės, kartais nesugebame suderinti ir pristatyti vieningos pozicijos, kuri iš principo būtų naudinga tiek mums, tiek platesniam regionui?“

N. Germanas ir A. Sarkanis išskiria veiksnius, kurie trukdo bendradarbiauti:

· skirtinga istorinė atmintis;

· skirtinga religinė konfesinė patirtis;

· skirtinga ekonominė ir kultūrinė kaimyninių valstybių ir žmonių įtaka;

· skirtinga vidinė nacionalinė sudėtis;

· iškraipyto pobūdžio ekonominės veiklos konkurencija;

· nevienodo lygio mokesčiai ir akcizai, sukuriantys ekonominius barjerus;

· mažai asmeninių ryšių, silpni ir dažnai formalūs šalių politinio, kultūrinio elito, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai;

· seni ir naujai atsirandantys stereotipai, kartais sukeliantys nepasitikėjimą ir įtarumą.

Ką gi reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kad nebūtų reiškiamos tik bendro pobūdžio deklaracijos, kurios dažnai ir lieka tik deklaracijomis? Studijos rengėjų nuomone, žmonių ryšių susilpnėjimas plačiąja prasme yra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra ne toks pastebimas ir veiksmingas, koks turėtų būti. Siūlomas sprendimas – bendros informacinės erdvės kūrimas, kad abiejų šalių gyventojai daugiau žinotų apie kaimynų gyvenimo aktualijas. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ir Latvijos televizija, radijas, internetiniai tinklalapiai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas vyksta čia pat už sienos. Be to, aktyviau privalo bendradarbiauti šalių švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos: organizuoti studentų mainus, rengti įvairias konferencijas ir forumus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Lietuva: surinkimo fabrikas ar paslaugų laboratorija?

 Koks yra Lietuvos ekonominis identitetas – Vakarų šalių produkcijos surinkimo fabrikas, o gal paslaugų centrų superžvaigždė, inovatorė, naujųjų fizikos, chemijos ir biologijos technologijų kūrėja? Po truputį kylant šalies ...

Keisis prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės

  Verslininkų ir vartotojų laukia pokyčiai – nuo šių metų liepos 1 d. įsigalios naujos prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės, kurios nustatys iš dalies pakeistus Lietuvos vartotojui siūlomų parduoti arba parduodamų ...

Bazinė palūkanų norma augs, kaip į tai reaguos investicijų portfelis?

Centrinių bankų skatinamoji pinigų politika ir istorines žemumas pasiekusios palūkanos akcijų rinkas išaugino kaip ant mielių. Stebėdami aukštyn tebesistiebiančias akcijų kainas, ir finansų rinkų analitikai, ir investuotojai jau ima ...

Keičiamos skolinimosi taisyklės apsunkintų gyvenimą taupantiems

Dabartinis Lietuvos banko pasiūlymas griežtinti skolinimąsi gerintų sąlygas tiems, kurie ir be didelių bankų paskolų įperka prabangius būstus, o apsunkintų ieškantiems pirmųjų namų ekonominės klasės segmente. Ne paslaptis, kad didžioji ...

Viščiukus skaičiuoja rudenį, o mokesčius – pavasarį

 Iki pernai gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių deklaravimo laikotarpio pabaigos – gegužės 4 dienos – liko labai nedaug laiko. Vieniems deklaruoti yra privaloma, kiti gali rinktis. Pasirinkimą deklaruoti lemia du pagrindiniai ...

Kam pritartumėt referendume, jeigu būtumėt britai?

 Įdomu šiuo metu stebėti Jungtinės Karalystės (JK) politinę padangę: artėjantys rinkimai ir referendumas dėl narystės ES visuomenėje stipriai įsuko diskusiją imigracijos klausimu. Dabar šioje temoje gilinamasi iki pat ...

G. Nausėda: 2015 metai stebuklų nežada (1)

Tarptautinis valiutos fondas mano, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs apie 2,8%. Įtaka iš išorės lietuviškos ekonomikos vystymuisi 2015 m. bus, pasak TVF, tiek teigiama, tiek neigiama. SEB ...

A.Makauskas: dažnai nepagalvojame, kad savo atliekas patys perkame

 Balandžio 15 d. Dvidešimtmetį mininčios didžiausios Lietuvoje ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vadovas Arūnas Makauskas teigia, kad žmonių ir įmonių požiūris į atliekų rūšiavimą per praėjusį ...

5G – nuo išmaniųjų telefonų prie išmaniojo gyvenimo (2)

 Šiuo metu plėtojamas ateities bevielių komunikacijos priemonių standartas 5G ateityje ne tik turės didžiulį poveikį verslui, bet ir radikaliai pakeis susisiekimo, bendravimo, mokymosi ir dalijimosi informacija būdus. 5G nuo ...

Kas gali pristabdyti akcijų brangimą?

 Per pastaruosius metus akcijų rinkose karaliavo žalia spalva ‒ buvo fiksuojamas ypač stiprus akcijų brangimas. Bendro pasaulio akcijų rinkų indekso MSCI AC World (EUR) prieaugis siekė beveik 36 procentus, o JAV akcijų rinkoje ‒ 10.3 proc. Ir ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas