Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-03-18 11:10

 Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje. Tai užfiksuoja ir tyrimo autoriai: „Vis dėlto kyla klausimas, kodėl, nepaisant nuolat pabrėžiamo lietuvių ir latvių tautų bendrumo ir ilgalaikės kaimynystės, mes iš tikrųjų šiandien nesame vieni kitiems artimesni ar žinomesni nei kitos, kur kas tolimesnės kaimyninės tautos? Kodėl, nepaisant gana glaudžių žmonių ryšių ankstesniais laikotarpiais, pastaruoju metu jie yra akivaizdžiai susilpnėję? Kodėl iš tikrųjų nepavyksta išvengti destruktyvios konkurencijos ar vienadienių privalumų ten, kur ekonominė logika veda į bendros veiklos paiešką? Kodėl, nepaisant viešai deklaruojamos vienybės, kartais nesugebame suderinti ir pristatyti vieningos pozicijos, kuri iš principo būtų naudinga tiek mums, tiek platesniam regionui?“

N. Germanas ir A. Sarkanis išskiria veiksnius, kurie trukdo bendradarbiauti:

· skirtinga istorinė atmintis;

· skirtinga religinė konfesinė patirtis;

· skirtinga ekonominė ir kultūrinė kaimyninių valstybių ir žmonių įtaka;

· skirtinga vidinė nacionalinė sudėtis;

· iškraipyto pobūdžio ekonominės veiklos konkurencija;

· nevienodo lygio mokesčiai ir akcizai, sukuriantys ekonominius barjerus;

· mažai asmeninių ryšių, silpni ir dažnai formalūs šalių politinio, kultūrinio elito, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai;

· seni ir naujai atsirandantys stereotipai, kartais sukeliantys nepasitikėjimą ir įtarumą.

Ką gi reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kad nebūtų reiškiamos tik bendro pobūdžio deklaracijos, kurios dažnai ir lieka tik deklaracijomis? Studijos rengėjų nuomone, žmonių ryšių susilpnėjimas plačiąja prasme yra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra ne toks pastebimas ir veiksmingas, koks turėtų būti. Siūlomas sprendimas – bendros informacinės erdvės kūrimas, kad abiejų šalių gyventojai daugiau žinotų apie kaimynų gyvenimo aktualijas. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ir Latvijos televizija, radijas, internetiniai tinklalapiai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas vyksta čia pat už sienos. Be to, aktyviau privalo bendradarbiauti šalių švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos: organizuoti studentų mainus, rengti įvairias konferencijas ir forumus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Marijus Mikutavičius: kodėl maisto kainos pakilo dvigubai? Papildyta Konkurencijos tarybos atsakymu

Dainininkas Marijus Mikutavičius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino mintimis apie visą Lietuvą jaudinančias maisto kainas. Jis kelia klausimus, kodėl valstybė nesišneka su paprastu žmogumi ir kas nutiko, kad ...

Deimantas Trumpickas: ar e. mokėjimų naujovės Lietuvoje šiemet įgis sniego gniūžtės efektą?

Priimti novatoriškus verslo valdymo sprendimus dažniausiai skatina konkurencinė aplinka, siekis neatsilikti nuo rinkos tendencijų arba noras optimizuoti kaštus. Tačiau nemažiau svarbus faktorius, skatinantis ryžtis naujoms ...

Kodėl vidutinis atlyginimas Lietuvoje mažiausias regionuose? (2)

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pateikė 10 priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione. „Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione – per mažai tarptautinių ...

Rūta Vainienė: prieš konkurentus – valdžios rankomis

Ne kasdien išgirsi, kad verslas prašytųsi naujų reguliavimų ir veiklos apribojimų. Bet praėjusią savaitę taip atsitiko. Akibrokštą skėlė viešbučių ir restoranų asociacija, viešai išvardijusi reguliavimus, ...

Kas antras Lietuvos gyventojas netiki Lietuvos verslo skaidrumu

Iniciatyvos „Baltoji banga“ ir tyrimų bendrovės „Rait“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (52 proc.) mano, jog šalies verslo aplinka – neskaidri. Įmonių skaidrumu ...

Kam lietuviams prireikia grynųjų?

Norėdami atnaujinti būstą, atsiskaityti už medicinines paslaugas ar įsigyti stambesnių pirkinių lietuviai renkasi kreditą grynaisiais – tą rodo vartojimo kreditus ir pirkimo išsimokėtinai paslaugas teikiančios finansų bendrovės ...

Antanas Sagatauskas: elektroninė prekyba – lenkiame kaimynus, bet ar to gana?

Statistikos departamento duomenimis, tik elektroninėje prekyboje besispecializuojančių įmonių mažmeninės prekybos apyvarta užsakomuoju paštu arba internetu pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ūgtelėjo beveik 120 ...

Darbdavio patrauklumas grįstas ne tik geru atlyginimu?

Pastaruosius kelerius metus sparčiai kylantis vidutinis darbo užmokestis nenustelbia pagrindinio žmonių reikalavimo darbdaviams – galimybės dirbti įdomų ir jiems patinkanti darbą. Tiesa, finansinis atlygis išlieka svarbus veiksnys, nes ...

Nuotaikos turizmo sektoriuje: laukia daugiau turistų, ieško naujų darbuotojų, planuoja didinti atlyginimus

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kas pusmetį atlieka 83 didžiausių Lietuvos turizmo sektoriui priskiriamų įmonių ir organizacijų vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – turizmo lūkesčių indeksą (TLI), kuris prognozuoja ...

Nerijus Mačiulis: pigesnės naftos nebus

Savaitgalį žlugo eilinis naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) bandymas įšaldyti gamybą ir greičiau išspręsti naftos pertekliaus bei per mažų jos kainų „problemą“. Ar galima tikėtis, kad nafta vėl pigs? ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas