Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-03-18 11:10

 Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje. Tai užfiksuoja ir tyrimo autoriai: „Vis dėlto kyla klausimas, kodėl, nepaisant nuolat pabrėžiamo lietuvių ir latvių tautų bendrumo ir ilgalaikės kaimynystės, mes iš tikrųjų šiandien nesame vieni kitiems artimesni ar žinomesni nei kitos, kur kas tolimesnės kaimyninės tautos? Kodėl, nepaisant gana glaudžių žmonių ryšių ankstesniais laikotarpiais, pastaruoju metu jie yra akivaizdžiai susilpnėję? Kodėl iš tikrųjų nepavyksta išvengti destruktyvios konkurencijos ar vienadienių privalumų ten, kur ekonominė logika veda į bendros veiklos paiešką? Kodėl, nepaisant viešai deklaruojamos vienybės, kartais nesugebame suderinti ir pristatyti vieningos pozicijos, kuri iš principo būtų naudinga tiek mums, tiek platesniam regionui?“

N. Germanas ir A. Sarkanis išskiria veiksnius, kurie trukdo bendradarbiauti:

· skirtinga istorinė atmintis;

· skirtinga religinė konfesinė patirtis;

· skirtinga ekonominė ir kultūrinė kaimyninių valstybių ir žmonių įtaka;

· skirtinga vidinė nacionalinė sudėtis;

· iškraipyto pobūdžio ekonominės veiklos konkurencija;

· nevienodo lygio mokesčiai ir akcizai, sukuriantys ekonominius barjerus;

· mažai asmeninių ryšių, silpni ir dažnai formalūs šalių politinio, kultūrinio elito, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai;

· seni ir naujai atsirandantys stereotipai, kartais sukeliantys nepasitikėjimą ir įtarumą.

Ką gi reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kad nebūtų reiškiamos tik bendro pobūdžio deklaracijos, kurios dažnai ir lieka tik deklaracijomis? Studijos rengėjų nuomone, žmonių ryšių susilpnėjimas plačiąja prasme yra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra ne toks pastebimas ir veiksmingas, koks turėtų būti. Siūlomas sprendimas – bendros informacinės erdvės kūrimas, kad abiejų šalių gyventojai daugiau žinotų apie kaimynų gyvenimo aktualijas. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ir Latvijos televizija, radijas, internetiniai tinklalapiai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas vyksta čia pat už sienos. Be to, aktyviau privalo bendradarbiauti šalių švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos: organizuoti studentų mainus, rengti įvairias konferencijas ir forumus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Senovės idiotai ir mūsų šiandienos laimė

 Žodis „idiotas“, šiandien vartojamas nemandagiai apibūdinti kvailus žmones, senovės Graikijoje buvo naudojamas įvardinti valstybės reikalams abejingus, tik savimi susidomėjusios asmenis. Demokratijos esmė nuo senovės Atėnų ...

Graikijos salos Lietuvoje?

Ankstų liepos 23 d. rytą Graikijos parlamentas pritarė įstatymams, reglamentuojantiems teismų ir bankininkystės klausimus. Jie, kaip ir prieš savaitę priimti mokesčių didinimo, biudžeto išlaidų mažinimo ir statistikos institucijos ...

Pusmetis su euru

Euras Lietuvoje jau gerą pusmetį, tinkamas laikas apibendrinti lietuviškąją euro įvedimo patirtį. Buvome devynioliktoji eurą įsivedanti valstybė, ėjome jau gana gerai pramintu taku, tad pats euro įvedimo procesas praėjo tikrai sklandžiai. ...

„Grexit“? „Greekout“!

 Graikai referendume pasakė „ne“ kreditorių mainais į pagalbą pasiūlytoms taupymo priemonėms -nepaisydami nei nedirbančių bankų, nei 60 eurų „davinio“ per dieną. Už ką galima gerbti graikus, tai už jų nuoširdumą ...

Ačiū, dyzeli. Viso gero (22)

 Nors tu dar su mumis, Europa, vietoje užuominų jau tiesiogiai pasakė, kad balius baigtas – dyzelis namo. Taip, kalbu apie prieš mėnesį paskelbtą, Europos parlamento sprendimą iki 2017-tųjų, pradėti papildomai testuoti naujų ...

Kaip neišleisti juodai dienai numatytų atsargų per saulėtas atostogas?

  Kai kalbame apie santaupas, daugelis žmonių sako taupą, „kad būtų pinigų dėl visa ko“. Tokiu būdu tarsi į vieną krūvą suplaka ir pinigus, reikalingus susidoroti su galimais, bet neplanuotais nemalonumais, ir pinigus, kurių gali ...

Bankų kodų kortelių amžiaus pabaiga: ką rinktis vietoje jų? (4)

 Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama apie Lietuvos banko nutarimą nuo lapkričio 1 d. didinti internetu atliekamų operacijų saugumą. Šis sprendimas lems, kad naudojantis bankų kodų kortelėmis atliekamų operacijų spektras žymiai ...

Prezidentė teisi - valstybė pelnosi iš savo piliečių

 Lietuvos prezidentė savo metinėje kalboje prabilo apie tai, ką verslas bando pasakyti daugiau nei dešimtmetį – pasipelnymas iš monopolinių paslaugų yra ne tik pelnymasis iš savo piliečių, bet ir priėjimo prie ...

Technologijos apvertė pasaulį vienąkart, apvers ir antrą

 Šiuolaikinės technologijos vieną kartą jau apvertė pasaulį, keisdamos įprastinę vartotojų kasdienybę ir skiepydamos naujus įpročius, tačiau pokyčiai nesibaigia – kartu su naujovėmis kinta vartotojų poreikiai, kurie toliau ...

Naujasis „socialinis modelis“ – kam jis atneš daugiausiai naudos?

 Mokslininkų parengtas, vyriausybės palaimintas, o profesinių sąjungų kritikuojamas „socialinis modelis“ jau keliauja į Seimą. Kokius pagrindinius pokyčius jis numato, kam jie gali būti naudingi, o kam ne?   Daugiausiai ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas