Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-03-18 11:10

 Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje. Tai užfiksuoja ir tyrimo autoriai: „Vis dėlto kyla klausimas, kodėl, nepaisant nuolat pabrėžiamo lietuvių ir latvių tautų bendrumo ir ilgalaikės kaimynystės, mes iš tikrųjų šiandien nesame vieni kitiems artimesni ar žinomesni nei kitos, kur kas tolimesnės kaimyninės tautos? Kodėl, nepaisant gana glaudžių žmonių ryšių ankstesniais laikotarpiais, pastaruoju metu jie yra akivaizdžiai susilpnėję? Kodėl iš tikrųjų nepavyksta išvengti destruktyvios konkurencijos ar vienadienių privalumų ten, kur ekonominė logika veda į bendros veiklos paiešką? Kodėl, nepaisant viešai deklaruojamos vienybės, kartais nesugebame suderinti ir pristatyti vieningos pozicijos, kuri iš principo būtų naudinga tiek mums, tiek platesniam regionui?“

N. Germanas ir A. Sarkanis išskiria veiksnius, kurie trukdo bendradarbiauti:

· skirtinga istorinė atmintis;

· skirtinga religinė konfesinė patirtis;

· skirtinga ekonominė ir kultūrinė kaimyninių valstybių ir žmonių įtaka;

· skirtinga vidinė nacionalinė sudėtis;

· iškraipyto pobūdžio ekonominės veiklos konkurencija;

· nevienodo lygio mokesčiai ir akcizai, sukuriantys ekonominius barjerus;

· mažai asmeninių ryšių, silpni ir dažnai formalūs šalių politinio, kultūrinio elito, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai;

· seni ir naujai atsirandantys stereotipai, kartais sukeliantys nepasitikėjimą ir įtarumą.

Ką gi reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kad nebūtų reiškiamos tik bendro pobūdžio deklaracijos, kurios dažnai ir lieka tik deklaracijomis? Studijos rengėjų nuomone, žmonių ryšių susilpnėjimas plačiąja prasme yra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra ne toks pastebimas ir veiksmingas, koks turėtų būti. Siūlomas sprendimas – bendros informacinės erdvės kūrimas, kad abiejų šalių gyventojai daugiau žinotų apie kaimynų gyvenimo aktualijas. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ir Latvijos televizija, radijas, internetiniai tinklalapiai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas vyksta čia pat už sienos. Be to, aktyviau privalo bendradarbiauti šalių švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos: organizuoti studentų mainus, rengti įvairias konferencijas ir forumus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close

Rūta Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs ...

N. Mačiulis: automobilio mokestis pakeltų lietuvių atlyginimus

Vos tik valdžia pristato mokesčių reformas, pasipila kalbos ir apie nekilnojamo turto bei automobilių mokesčius. Štai Seimo pirmininkas V. Pranckietis žiniasklaidai sakė, jog pritartų naujiems turto mokesčiams. Tačiau valdantieji delsia ...

Įsibėgėjantis kainų augimas kelia nerimą smulkiajam verslui

Lietuvos ekonomikai nemažinant augimo tempo, neigiamą infliacijos poveikį jaučia ne tik vartotojai - juntamai brangstančios prekės ir paslaugos ima trukdyti ir verslo plėtrai. Trys iš keturių smulkaus ir vidutinio verslo atstovų tvirtina, ...

Rūta Vainienė. Cukrini avinėli, pasipurtyk!

Ir nutik tu man taip, kad kaip tik tada, kai pusė Lietuvos, palinkusi ties serbentų, mėlynių ir kitų uogų krūmais ima derlių, jį konservuoja, o be cukraus čia niekaip neapsieisi, sveikatos ministras prabyla, kad gal gi reikėtų mums Lietuvoje ...

Valdas Sutkus. Neūkiškumo pavyzdys: „gera“ ir „bloga“ paslauga iš tų pačių valstybės rankų

Kai valstybės valdomą Lietuvos paštą vieną dieną bus apsispręsta kotiruoti vertybinių popierių biržoje ar ieškoti jam privataus investuotojo, valdžios atstovai turės dėl ko pasukti galvą ir sugalvoti įtikinamą paaiškinimą, ...

Rokas Grajauskas. Kaip augant pajamoms keičiasi lietuvių vartojimo įpročiai?

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis ...

Nerijus Mačiulis. Ar kartūs saldūs mokesčiai?

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be ...

Žilvinas Šilėnas. Cukraus mokestis – per kišenę vartotojams

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. ...

Rūta Vainienė. Kvalifikuotas aš ar ne?

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą ...

Žilvinas Šilėnas. Atsargiai – valdiškas verslas

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas