Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-03-18 11:10

 Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje. Tai užfiksuoja ir tyrimo autoriai: „Vis dėlto kyla klausimas, kodėl, nepaisant nuolat pabrėžiamo lietuvių ir latvių tautų bendrumo ir ilgalaikės kaimynystės, mes iš tikrųjų šiandien nesame vieni kitiems artimesni ar žinomesni nei kitos, kur kas tolimesnės kaimyninės tautos? Kodėl, nepaisant gana glaudžių žmonių ryšių ankstesniais laikotarpiais, pastaruoju metu jie yra akivaizdžiai susilpnėję? Kodėl iš tikrųjų nepavyksta išvengti destruktyvios konkurencijos ar vienadienių privalumų ten, kur ekonominė logika veda į bendros veiklos paiešką? Kodėl, nepaisant viešai deklaruojamos vienybės, kartais nesugebame suderinti ir pristatyti vieningos pozicijos, kuri iš principo būtų naudinga tiek mums, tiek platesniam regionui?“

N. Germanas ir A. Sarkanis išskiria veiksnius, kurie trukdo bendradarbiauti:

· skirtinga istorinė atmintis;

· skirtinga religinė konfesinė patirtis;

· skirtinga ekonominė ir kultūrinė kaimyninių valstybių ir žmonių įtaka;

· skirtinga vidinė nacionalinė sudėtis;

· iškraipyto pobūdžio ekonominės veiklos konkurencija;

· nevienodo lygio mokesčiai ir akcizai, sukuriantys ekonominius barjerus;

· mažai asmeninių ryšių, silpni ir dažnai formalūs šalių politinio, kultūrinio elito, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai;

· seni ir naujai atsirandantys stereotipai, kartais sukeliantys nepasitikėjimą ir įtarumą.

Ką gi reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kad nebūtų reiškiamos tik bendro pobūdžio deklaracijos, kurios dažnai ir lieka tik deklaracijomis? Studijos rengėjų nuomone, žmonių ryšių susilpnėjimas plačiąja prasme yra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra ne toks pastebimas ir veiksmingas, koks turėtų būti. Siūlomas sprendimas – bendros informacinės erdvės kūrimas, kad abiejų šalių gyventojai daugiau žinotų apie kaimynų gyvenimo aktualijas. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ir Latvijos televizija, radijas, internetiniai tinklalapiai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas vyksta čia pat už sienos. Be to, aktyviau privalo bendradarbiauti šalių švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos: organizuoti studentų mainus, rengti įvairias konferencijas ir forumus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Kas yra liberalas savivaldybėje?

 Dar dvi savaites gyvensim rinkimų temomis. Pirmasis turas sako – liberalai ant bangos. Negali su tuo nesutikti. Štai Liberalų sąjūdis padvigubino savo atstovų skaičių savivaldybėse. Vilniuje antrame ture kausis ne koks oficialiai ...

Investuotojai gaudys naujienas apie euro zonos obligacijų supirkimo programą

 Šią savaitę rinkos dalyviai laukia Europos centrinio banko (ECB) susirinkimo, kuriame, tikimasi, bus paskelbta daugiau detalių apie obligacijų supirkimo programą. Tuo tarpu JAV laukiama darbo rinkos duomenų. Tikimasi sužinoti ...

Kaip padvigubinti atlyginimus Lietuvoje?

 Paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį atlyginimų augimas įgavo pagreitį – privačiame sektoriuje jie buvo net 5,7 proc. didesni nei prieš metus. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo dvigubai ...

Rengiatės pirkti būstą? O gal kartu – ir problemą?

Nutarus įsigyti būstą, reikėtų nepagailėti pastangų ir išsiaiškinti ką ir iš ko perkate, ar neįsigysite būsto su suvaržymais arba „gyventojais“, kurių po to negalėsite iškeldinti, ir pan. Priešingu atveju, galite įsigyti ne tik būstą, bet ir su juo susijusių problemų, turėti neplanuotų išlaidų arba dar blogiau – sumokėję dalį ar visą būsto kainą – būsto neturėti ar negalėti juo naudotis.

Turto deklaravimas – minčių kils visokių

 Tai jau pradeda pabosti. Kaip kasmet koks nors aiškiaregis prognozuoja pasauliui pabaigą, taip kasmet politikai sukrunta įvedinėti visuotinį turto, pajamų, o kai kas ir – išlaidų deklaravimą. Štai ir vėl, eilinį ...

Euro zona laukia Vokietijos ūkio augimo

Euro zonoje šią savaitę rinkos dalyviai laukia svarbių naujienų dėl Graikijos finansinės ateities bei vertins vasario mėnesio makroekonominius rodiklius. Tikimasi, kad teigiamų nuotaikų euro zonoje įneš kilęs Vokietijos ūkis. Šią savaitę laukiama ir daugiau detalių, kada JAV Federalinių rezervų bankas (FED) ketina didinti bazinę palūkanų normą.

Lietuva yra „apsaugota“nuo neigiamų palūkanų

Pas investicinės bankininkystės specialistą ateina klientas. „Laba diena, norėtume vieneriems metams pasiskolinti 10 milijonų eurų“. „Žinoma, su jūsų kredito reitingu esant dabartinėms rinkos sąlygoms galėsite pasiskolinti už ...

Euro įvedimas revoliucijos kainų padangėje nesukėlė

Naujausi šių metų sausio mėnesio infliacijos duomenys rodo, kad euro įvedimas didelių pokyčių kainų srityje nesukėlė ir daugiau įtakos galėjo turėti tik kai kurių paslaugų kainų kilimui. Paslaugų kainos greičiausiai didės ir ateityje, tačiau palankios žaliavų kainų tendencijos, ypač pirmoje šių metų pusėje, lems žemą bendrą infliacijos lygį.

Graikija – euro zonoje ar už jos durų?

Diskusijos ir ginčai dėl Graikijos gelbėjimo plano po truputį įgyja neįtikėtiną įtampą. Po nesėkmingo trečiadienio euro zonos finansų ministrų susitikimo tampa aišku, kad, nors laikas kapsi ne Graikijos naudai, ši šalis visai nėra linkusi nusileisti.

Ką signalizuoja finansų rinkų bangavimai?

 Pastaruoju metu finansų rinkose fiksuoti smarkesni svyravimai verčia investuotojus dažniau žvilgčioti į savo investicinius portfelius ir su augančiu nerimu stebėti jų vertę. Priežasčių, dėl kurių porą pastarųjų mėnesių ėmė pastebimai svyruoti ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas