Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-03-18 11:10

 Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje. Tai užfiksuoja ir tyrimo autoriai: „Vis dėlto kyla klausimas, kodėl, nepaisant nuolat pabrėžiamo lietuvių ir latvių tautų bendrumo ir ilgalaikės kaimynystės, mes iš tikrųjų šiandien nesame vieni kitiems artimesni ar žinomesni nei kitos, kur kas tolimesnės kaimyninės tautos? Kodėl, nepaisant gana glaudžių žmonių ryšių ankstesniais laikotarpiais, pastaruoju metu jie yra akivaizdžiai susilpnėję? Kodėl iš tikrųjų nepavyksta išvengti destruktyvios konkurencijos ar vienadienių privalumų ten, kur ekonominė logika veda į bendros veiklos paiešką? Kodėl, nepaisant viešai deklaruojamos vienybės, kartais nesugebame suderinti ir pristatyti vieningos pozicijos, kuri iš principo būtų naudinga tiek mums, tiek platesniam regionui?“

N. Germanas ir A. Sarkanis išskiria veiksnius, kurie trukdo bendradarbiauti:

· skirtinga istorinė atmintis;

· skirtinga religinė konfesinė patirtis;

· skirtinga ekonominė ir kultūrinė kaimyninių valstybių ir žmonių įtaka;

· skirtinga vidinė nacionalinė sudėtis;

· iškraipyto pobūdžio ekonominės veiklos konkurencija;

· nevienodo lygio mokesčiai ir akcizai, sukuriantys ekonominius barjerus;

· mažai asmeninių ryšių, silpni ir dažnai formalūs šalių politinio, kultūrinio elito, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai;

· seni ir naujai atsirandantys stereotipai, kartais sukeliantys nepasitikėjimą ir įtarumą.

Ką gi reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kad nebūtų reiškiamos tik bendro pobūdžio deklaracijos, kurios dažnai ir lieka tik deklaracijomis? Studijos rengėjų nuomone, žmonių ryšių susilpnėjimas plačiąja prasme yra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra ne toks pastebimas ir veiksmingas, koks turėtų būti. Siūlomas sprendimas – bendros informacinės erdvės kūrimas, kad abiejų šalių gyventojai daugiau žinotų apie kaimynų gyvenimo aktualijas. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ir Latvijos televizija, radijas, internetiniai tinklalapiai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas vyksta čia pat už sienos. Be to, aktyviau privalo bendradarbiauti šalių švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos: organizuoti studentų mainus, rengti įvairias konferencijas ir forumus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Vilius Martišius: Kada vietoj darbo sutarties verta sudaryti paslaugų sutartį?

Ar kada nors susimąstėte, kokius įsipareigojimus prisiimate ir ko atsisakote sudarydami darbo sutartį? Nors Lietuvoje darbuotojo ir darbdavio santykius yra įprasta įtvirtinti būtent šia sutartimi, įstatymai tarp kitų sutarčių rūšių ...

Rokas Grajauskas: Rusija nesustabdė Lietuvos eksporto augimo

Nepaisant stojusio eksporto į Rusiją, lietuviškos kilmės prekių eksportas, atmetus naftos produktus, praėjusiais metais iš viso augo 2,6 proc. Kaip rodo naujausi Statistikos departamento duomenys, pagrindinės rinkos keitusios Rusiją ...

Ivanas Paleičikas: degalinių verslas man nebeįdomus

„Lukoil“ degalines valdančią Rusijos kapitalo įmonę „Lukoil Baltija“ perkant Austrijos fondui, jos vadovas Ivanas Paleičikas sako, kad jam nebeįdomus degalinių verslas ir jis pasitrauks iš šios veiklos. Pasak ...

Nerijus Mačiulis: 5 priežastys, kodėl jaunuoliai nedirba ir neieško darbo

Lietuvoje nedirba ir neieško darbo du iš trijų jaunuolių, kuriems nuo 15 iki 24 metų. Tai yra dvigubai daugiau nei pažangiausiose pasaulio valstybėse. Tokiam jaunimo neaktyvumui yra mažiausiai penkios priežastys, kurias būtų nesunku ...

Egidijus Damulis: 10 patarimų, kaip investuoti į nekilnojamąjį turtą jo neperkant

Nesuklysime pasakę, kad galimybė įsigyti nekilnojamojo turto, šitaip investuojant laisvas lėšas, daugeliui iš mūsų yra patraukli. NT objekto pirkimas nėra itin sudėtinga procedūra, ir daugelis šalies gyventojų su ja ...

Odeta Bložienė: Ką bendro turi sportas ir asmeniniai finansai?

Sporto principų naudojimas asmeninių finansų valdyme nėra naujas dalykas. Pagrindinės sėkmę nulemiančios taisyklės – orientacija į rezultatą, disciplina ir motyvacija – yra identiškos tiek norint pagerinti fizinę formą ar ...

Rokas Grajauskas: Kada atlyginimai Lietuvoje bus kaip Danijoje? (1)

Dažnam lietuviui nusvyra rankos išgirdus, kad į Daniją ar Airiją išvykę tautiečiai ten uždirba 4 ar net 5 kartus didesnius atlyginimus negu Lietuvoje. Tuomet kyla pagrįstas klausimas: o kada ir mes Lietuvoje tiek uždirbsime? Atsakymas ...

Nerijus Mačiulis: pasaulio ekonomika šiemet augs sparčiau

 Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sako kad panika finansų rinkose yra nepagrįsta, pasaulio ekonomika vystosi, yra regioninių problemų Rusijoje ar Brazilijoje, bet tos problemos yra izoliuotos, „Žinių radijui“ sakė ...

Rokas Grajauskas: pakėlę paslaugų kainas turės persigalvoti

 Statistikos departamentas patvirtino – kainos Lietuvoje praėjusiais metais krito. Bendras kritimas – 0,9 proc. Labiausiai pigo energijos kainos, nežymiai – maisto, tačiau itin augo būsto nuomos, restoranų, grožio paslaugų ...

Nerijus Mačiulis: Iš materialinio skurdo beveik išsivadavome, dar liko idėjinis

 Artėjant Seimo rinkimams šiemet vėl aktyviau bus aptariamos skurdo ir pajamų nelygybės problemos bei bus siūlomos priemonės joms spręsti. Progresiniai mokesčiai, didesnis minimalus atlyginimas, didesnės socialinės išmokos. Deja, ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas