Lietuvos jaunimas „emigruoja“ į priemiesčius

Nekilnojamojo turto (NT) kainų burbulas sprogo prieš ketverius metus, tačiau neigiamas jo pasekmes sostinėje tebematome ir dabar. Prieš sunkmetį žvėriškais tempais sostinės centre kilusios NT kainos privertė jaunimą keltis į užmiestį. Dėl to Vilniuje dabar turime nuostolingą viešąjį transportą, didelį automobilizacijos lygį ir daug kitų problemų.

Kišenes tuština kuras

Trakų Vokėje su vyru ir mažu vaiku gyvenanti Beata pasakoja, kad gyvenimas priemiestyje jai kas mėnesį kainuoja nemažą sumą – už kurą tenka atseikėti apie 800 litų. Šiek tiek nepatogumų sukelia ir retai važiuojantis transportas, tačiau pašnekovė sakosi esanti gyvenimu priemiestyje patenkinta.

„Iki Baltupiuose esančio darbo nuvykstame per 20 minučių, nes kamščiai visuomet būna į priešingas puses negu mes važiuojame. Namuose neturime interneto, dujų, šalia mūsų neasfaltuotas kelias, tačiau bendrai esame patenkinti. Šalia yra ir mokykla, parduotuvė, darželis“, – pasakojo pašnekovė.

Tačiau ne visose sostinės priemiesčio vietose infrastruktūra pritaikyta gyventi šeimoms ir jaunimui.

Netoli Riešės gyvenanti 25 metų amžiaus vilnietė Eglė pasakoja suskaičiavusi, kad jeigu ji kasdien automobiliu važinėtų iš namų į sostinės centre esantį darbą, per mėnesį kurui išleistų 700 litų. Tiesa, prie šios sumos nemenkai prisidėtų ir daug kuro naudojantis automobilis, o taip pat mokestis už automobilio parkavimą miesto centre – vietų nemokamai pastatyti automobilį šalia darbovietės nėra.

Dalį problemų pašnekovei pavyksta išspręsti dėl važiavimo sutariant su kaimynais, tačiau netolimoje ateityje ji ketina kraustytis į centrą.

„Pastoviai iškyla nepatogumų, kad reikia nuolat su kažkuo tartis dėl važiavimo į darbą arba atgal. Netrukus planuoju kraustytis į centrą – paskaičiavau, kad buto nuoma centre kartu su mokesčiais man kainuos tiek pat, kiek dabar sumoku už kurą“, – sakė pašnekovė.

Paklausta ar į darbą vyksta viešuoju transportu, mergina atsakė juo važinėti negalinti – autobusas važiuoja vos tris kartus per dieną, tačiau nė vienas reisas į darbą nuvykti netinka, o ir atvažiavus iki namų dar laukia nemenkas kelio galas pėsčiomis.

Mergina pasakoja, kad jos kaimynai – daugiausiai jaunimas, taip pat susiduria su gyvenimui priemiestyje nepritaikyta infrastruktūra: „Mokykla ir darželis yra pačioje Riešėje – iki jos mums dar 4–5 kilometrai. Kaimynų berniukas eina į mokyklą. Tėvams jį reikia vežti ten, o atgal jis grįžta su autobusu, tačiau būna, kad autobusas neatvažiuoja.“

Priešingai nei europiečiai

Kaip rodo tyrimai, Vilnius nuo kitų Lietuvos miestų skiriasi tuo, jog tai bene vienintelis Lietuvos miestas, kuriame gyventojų skaičius išlieka pastovus – į sostinę atvyksta gyventi žmonės iš kitų miestų, o kituose miestuose gyventojų mažėja.

• >
• 1
• 2
• >