Lietuvos jaunimas praktikų atsisako, tačiau nekvalifikuoto darbo – ne

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Studentai

Viktorija Chockevičiūtė

2016-08-22 18:09

Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste išsiskiria kiek neįprasta jaunimo darbo rinka. Čia net apie 9 kartus daugiau jaunuolių dirbančiųjų nei atliekančių praktiką. Pasak pašnekovų tai atskleidžia ne tik švietimo sistemos ar Darbo kodekso problemas, bet ir studentų finansinius sunkumus.

DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka išskiria, kad pirmiausia tokią išbalansuotą situaciją lemia ilgalaikių sutarčių nebuvimas bei 2–3 mėnesių praktika, per kurią vargiai susipažinama su darbo specifika. Be to didžiulę įtaką turi ir tai, kad Lietuvoje ne daug įmonių, kurios siūlo apmokamą praktiką.

„Nors daugelis institucijų pasirašė sutartis su aukštosiomis mokyklomis, bet aš pati ne vienoje neapmokamoje vietoje atlikinėjau praktiką ir prisimenu, kas tai buvo per praktika. Be jokios abejonės veikia tai, kad pas mus studentai iš karto ieško darbo. Matyt, kad ir švietimo sistema leidžia dirbti, nes studentai Didžiojoje Britanijoje pasirinkę ekonomikos studijų programą labai sunkiai rastų galimybę dirbti pilnu etatu, o daugeliu aukščiausiųjų mokyklų Lietuvoje tai – visiškai įmanoma“, – sako ekonomistė.

Eurostato duomenimis, Lietuvoje 2015 metais 20–24 metų jaunuolių tarpe 5 proc. atliko praktiką, tuo tarpu įsidarbinusių merginų buvo 53,9 proc., o vaikinų – 45,2 proc. Tuo tarpu Europos vidurkis atlikusiųjų praktiką – 47 proc., o įsidarbinusių merginų – 52,6 proc., vyrų – 46,5 proc.

Švietimo sistemai reikia permainų

Ekonomistė įsitikinus, kad be abejonės tokie rezultatai atskleidžia, jog nukenčia mokslas. Rimtiems mokslams reikia skirti daugiau laiko, o dirbantiesiems tai padaryti – sunku. Dėl to į akademinį gyvenimą žiūrima atsainiau.

„Jei jie dirba pagal įgytą kvalifikaciją viskas gerai. Kita vertus, manau, kad švietimo rezultatai būtų geresni, jei žmonės daugiau laiko skirtų mokslams. Gal reikėtų peržiūrėti mokymo sistemą ir trumpinti arba aktualizuoti dėstomus dalykus, pritraukti kitokio lygio dėstytojus kad žmonės susidomėtų ir norėtų į studijas žiūrėti rimčiau. Mes vieni iš pirmaujančių pagal aukštųjų mokyklų skaičių tūkstančiui gyventojų ir tai dar vienas veiksnys, kuris parodo, kad šioje srityje turime daug kur patobulėti“, – teigia J. Rojaka.

Pašnekovė prideda, kad be abejonės veikia ir finansinis faktorius. Mat lietuviškos stipendijos neužtikrina nei gyvenimo kokybės, nei normalaus pragyvenimo lygio.

Be visa ko, prie tokios situacijos prisideda ir griežtas Darbo kodeksas. Dėl to Lietuvoje nėra paplitęs ne pilno etato darbas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas