Lietuvos jaunimas praktikų atsisako, tačiau nekvalifikuoto darbo – ne

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Studentai

Viktorija Chockevičiūtė

2016-08-22 18:09

Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste išsiskiria kiek neįprasta jaunimo darbo rinka. Čia net apie 9 kartus daugiau jaunuolių dirbančiųjų nei atliekančių praktiką. Pasak pašnekovų tai atskleidžia ne tik švietimo sistemos ar Darbo kodekso problemas, bet ir studentų finansinius sunkumus.

DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka išskiria, kad pirmiausia tokią išbalansuotą situaciją lemia ilgalaikių sutarčių nebuvimas bei 2–3 mėnesių praktika, per kurią vargiai susipažinama su darbo specifika. Be to didžiulę įtaką turi ir tai, kad Lietuvoje ne daug įmonių, kurios siūlo apmokamą praktiką.

„Nors daugelis institucijų pasirašė sutartis su aukštosiomis mokyklomis, bet aš pati ne vienoje neapmokamoje vietoje atlikinėjau praktiką ir prisimenu, kas tai buvo per praktika. Be jokios abejonės veikia tai, kad pas mus studentai iš karto ieško darbo. Matyt, kad ir švietimo sistema leidžia dirbti, nes studentai Didžiojoje Britanijoje pasirinkę ekonomikos studijų programą labai sunkiai rastų galimybę dirbti pilnu etatu, o daugeliu aukščiausiųjų mokyklų Lietuvoje tai – visiškai įmanoma“, – sako ekonomistė.

Eurostato duomenimis, Lietuvoje 2015 metais 20–24 metų jaunuolių tarpe 5 proc. atliko praktiką, tuo tarpu įsidarbinusių merginų buvo 53,9 proc., o vaikinų – 45,2 proc. Tuo tarpu Europos vidurkis atlikusiųjų praktiką – 47 proc., o įsidarbinusių merginų – 52,6 proc., vyrų – 46,5 proc.

Švietimo sistemai reikia permainų

Ekonomistė įsitikinus, kad be abejonės tokie rezultatai atskleidžia, jog nukenčia mokslas. Rimtiems mokslams reikia skirti daugiau laiko, o dirbantiesiems tai padaryti – sunku. Dėl to į akademinį gyvenimą žiūrima atsainiau.

„Jei jie dirba pagal įgytą kvalifikaciją viskas gerai. Kita vertus, manau, kad švietimo rezultatai būtų geresni, jei žmonės daugiau laiko skirtų mokslams. Gal reikėtų peržiūrėti mokymo sistemą ir trumpinti arba aktualizuoti dėstomus dalykus, pritraukti kitokio lygio dėstytojus kad žmonės susidomėtų ir norėtų į studijas žiūrėti rimčiau. Mes vieni iš pirmaujančių pagal aukštųjų mokyklų skaičių tūkstančiui gyventojų ir tai dar vienas veiksnys, kuris parodo, kad šioje srityje turime daug kur patobulėti“, – teigia J. Rojaka.

Pašnekovė prideda, kad be abejonės veikia ir finansinis faktorius. Mat lietuviškos stipendijos neužtikrina nei gyvenimo kokybės, nei normalaus pragyvenimo lygio.

Be visa ko, prie tokios situacijos prisideda ir griežtas Darbo kodeksas. Dėl to Lietuvoje nėra paplitęs ne pilno etato darbas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Darbdavių pečius užgriuvo „Sodros“ našta: teks atleisti darbuotojus ir kelti kainas

 Seimo sprendimas nustatyti socialinio draudimo įmokų „grindis“ ne juokais sukėlė sumaištį tarp darbdavių. Nors darbuotojas dirbs ir ne pilnu etatu, „Sodrai“ įmokas už jį reikės mokėti nuo minimalios mėnesio ...

Kiti metai taromatų sistemoje: ar pasikeitę tarifai nuguls į produktų kainą?

 Prieš mažiau nei dvejus metus Lietuvoje startavusi taromatų sistema jau pasiekė 2020 metams iškeltus tikslus. Naujus metus ruošiamasi pasitikti su naujais tarifais gėrimų gamintojams bei importuotojams. VšĮ ...

Pasaulio pabaiga Lietuvai 2000-aisiais neatėjo, bet ar neateis ji 2020-aisiais?

 Skeptikai Lietuvai eilinę pasaulio pabaigą prognozuoja po 2020-ųjų, kai baigsis ES parama. Kad šis scenarijus neišsipildytų, būtina ruoštis jau dabar, sako banko „Luminor“ analitikai. Tačiau trumpojo ...

Pasiūlė, kaip ištraukti žmones iš šešėlinės nuomos, o tuo pačiu galėtų mažėti ir kaina

 Nuomos rinka Lietuvoje ir toliau klesti – nerasdami, kur investuoti lietuviai perka nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoja. Tačiau ne vienas pasirenka tai daryti šešėlyje. NT ekspertai turi paisūlymų, kaip galėtų mažėti tiek ...

Turtingiausių Lietuvos moterų TOP 20. Kas paveldėjo, o kas užsidirbo?

Nors Lietuvoje skaičiuojama 500 žmonių, kurių turtas viršija 2,1 mln. eurų, iš jų moterų – tik 81. O ir pažiūrėjus į turtingiausiųjų moterų dvidešimtuką matyti, kad dauguma jų – paveldėtojos arba bendraakcininkės. ...

Į Lietuvos turtingiausiųjų sąrašą patekusiųjų naujokų TOP

 Žurnalas „TOP 500” skelbiantis turtingiausius Lietuvos žmones šiais metais įtraukė 36 naujokus. Naujienų portalas tv3.lt pateikia turtingiausiųjų naujokų dešimtuką. Žurnale skaičiuojama, kad bendras 500 ...

Tiksintis laikas: kada Vilniuje teks griauti senuosius namus?

Vilnius – besiplečiantis miestas galintis pasigirti tuo, kad gyventojų skaičius čia nemažėja. Tačiau jau dabar gatves sustingdo kamščiai, tad ar yra dar galimybių šiam miestui plėstis centre, o ne užmiestyje? Analitikai ...

Lietuvos bankas praneša apie grėsmes NT rinkoje: didesni mokesčiai ir spekuliantų stebėsena

Ilgą laiką stabiliai vertinta nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pradeda neraminti. Kaip praneša Lietuvos bankas, nors naujausi nekilnojamojo turto (NT) kainų lūkesčiai pastaruoju metu yra atsargesni, rinka kaista tiek nuo antrinio būsto ...

Ištyrė lietuvių apsipirkimo įpročius: ar iš tikrųjų svarbiausia – kaina? Nurodo, kas brango labiausiai

 Apklausos ir prekybininkų pastebėjimai rodo viena – gyventojų apsipirkinėjimo įpročiai keičiasi. Tačiau be abejonės lietuviai išlieka „akcijų medžiotojai“. Tam įtakos gali turėti ir padidėjusios kainos. „Prekės ...

Paskelbti turtingiausi Lietuvos žmonės

 Virš 2 mln. eurų turtą yra sukaupę net virš 500 lietuvių, skelbia žurnalas „TOP 500”. Nors pirma vieta turtingiausiųjų sąraše jau kelis metus nepajudinama ir priklauso vieninteliam šalies ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas