Lietuvos kino pramonė pasigenda dėmesio

Esame vienintelė Europos šalis, neturinti valstybinio kino centro. Tačiau šią klaidą netrukus planuojama ištaisyti, o kiek vėliau ir pritaikyti mechanizmą, trauksiantį užsienio kompanijas filmus kurti Lietuvoje.

Šiuo metu Kultūros ministerijoje (KM) sudarytoje darbo grupėje svarstomi Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai. Pastarieji turėtų paskatinti užsienio kompanijas filmus kurti Lietuvoje 20 proc. pigiau, o vietos verslininkus investuoti į šalies kino pramonės kuriamą produkciją, mat jiems būtų taikomos mokestinės lengvatos.

Neseniai Seimą jau pasiekė ir Kino įstatymo pakeitimai, kurių pagrindu mūsų šalyje turėtų būti įkurtas Kino centras, įgyvendinsiantis šalies kino politiką nuo edukacijos iki gamybos bei perimsiantis kino rėmimo funkcijas. Pasak specialistų, esame paskutinė Europos valstybė, neturinti šios institucijos.

„Verslininkai dažnai klausia, kodėl taip ilgai užtruko visas šis procesas, nes jie jau mato potencialią naudą, – sako KM Profesionalaus meno skyriaus vyriausioji specialistė Irma Pužauskaitė. – Tačiau sunku įvardyti priežastis. Greičiausiai tai sunkmečio ir valdžios kaitos padarinys. Dabar viskas vyksta ganėtinai sklandžiai, Darbo grupė išnagrinėjo daugelį Europoje taikomų skatinimo modelių ir mums priimtiniausias yra vengriškasis – naudojant fiskalines priemones. Kai kurios kitos šalys kino industriją remia fondų pagrindu.“

Poveikis iškart

Anot I. Pužauskaitės, Vengrijoje ir Rumunijoje pritaikius šiuo metu siūlomą modelį Lietuvai kino pramonė augo ne tik skaičiais, bet ir kokybe, mat filmavimo aikštelėje dirbantys žmonės susipažino su naujomis metodikomis ir įgavo daugiau patirties.

„Mechanizmo poveikį verslas pajustų iškart: jei į šalį būtų atvežta papildomų 60 mln. litų, būtų kuriamos naujos darbo vietos, nuomojama technika ir t. t.“, – aiškina KM atstovė.

Privačia Lietuvos kino studijos vadovo Ramūno Škiko iniciatyva „Ernst & Young“ parengtos studijos skaičiavimais, pagal konservatyvų scenarijų, jei per metus šalyje būtų pastatoma kino filmų už 60 mln. litų, šalies biudžetui tiesiogiai nubyrėtų 13,5 mln. litų. Ekonomika.lt nepavyko pakalbinti į komandiruotę išvykusio R. Škiko, tačiau žinoma, kad pagal Lietuvai siūlomą modelį šalyje filmą norinti kurti užsienio kompanija gautų iki 20 proc. šalies investuotų lėšų, kurias skirtų pelningi juridiniai asmenys. Pastariesiems valstybė taikytų pelno mokesčio lengvatą. Kol kas valstybinės institucijos kuria taisykles, kaip šis mechanizmas turėtų veikti, tad neaiškus ir jo įgyvendinimo terminas: po diskusijų darbo grupėje bei Seime jį dar reikės derinti su Europos Komisija.

„Kino centrą planuojama įsteigti kitų metų gegužės 1 dieną. Dėl Pelno mokesčio įstatymo ką nors prognozuoti sunku, tačiau visi dirba vieningai ir kol kas visur dega žalia šviesa“, – tvirtina I. Pužauskaitė. Ji atskleidė, kad ūkio ministras Rimantas Žylius per vieną artimiausių komandiruočių į JAV bendraus su kino kompanijų atstovais ir pristatys galimybes kurti filmus mūsų šalyje. Vyriausybės nutarime numatyta, kad priemonėmis kino pramonei skatinti turi rūpintis Kultūros, Finansų ir Ūkio ministerijos.

• >
• 1
• 2
• 3
• >