Lietuvos kredito rizika toliau mažėja


Fotodienos nuotr.

Giedrė Greičiauskienė / Ekonomika.lt

2014-06-26 13:36

 Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ vakar padidino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo BBB+ iki A-. Tokiu būdu šios agentūros Lietuvai suteiktas reitingas susilygina su prieš keletą mėnesių kitos tarptautinės agentūros „Standard&Poor's“ suteiktu reitingu. Tiesa, kol kas trečios pagrindinės reitingų agentūros „Moody's“ suteiktas ilgalaikio skolinimosi reitingas išlieka laipteliu žemesnis.

„Fitch“ reitingų agentūra motyvuoja savo sprendimą padidinti reitingą artėjančia Lietuvos naryste euro zonoje, cituodama birželio 20 d. Europos Komisijos rekomendaciją Lietuvai prisijungti prie euro zonos. „Fitch“ reitingų agentūros vertinimu, narystė euro zonoje leis investuotojams daug lengviau valdyti prisiimamą valiutinę riziką, bankų sistema taps euro zonos bankų sistemos dalimi ir tai yra stiprus teigiamas veiksnys, užtikrinant bankų sistemos stabilumą bei geresnes galimybes šaliai skolintis tiek tarptautinėse rinkose, tiek ir šalies viduje. Ne ką mažiau svarbu, kad šalies reitingo lubos, kurios reiškia maksimalų įmanomą šalyje sudaromų sandorių bei šalies emitentų reitingą, buvo pakeltos net 6 laipteliais iki euro zonos standarto AAA.

Tarptautinių ilgalaikių skolinimosi reitingų pakėlimai prieš prisijungimą prie euro zonos nėra naujiena: tiek Estijai, tiek ir Latvijai tarptautiniai reitingai buvo pradėti kelti gerokai iki euro įsivedimo dienos. Išties, Lietuvos atveju verta išskirti ir daugiau pozityvių faktorių, rodančių, kad šalies kredito rizika gali būti vertinama kaip mažėjanti. Lietuvos ekonomikos augimas yra nuoseklus ir stabilus, šalis sugebėjo išlipti iš ekonominės krizės, užtikrindama fiskalinės drausmės laikymąsi ir nepasitelkusi drastiškų priemonių bei išsaugojusi stabilų lito santykį su euru. Pagrįsdama savo sprendimą gerinti Lietuvos reitingus, dalį šių pasiekimų įvardija ir „Fitch“ reitingų agentūra.

Nepaisant iššūkių rytų eksporto rinkose, šalis sugeba naudotis eksporto diversifikacija ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių tarptautinėse rinkose. Visi šie požymiai, tiesą sakant, ir turi būti būdingi mažai atvirai ekonomikai, kokia yra Lietuva, taigi natūralu, kad šalies ekonomikos raida šiuos parametrus atitinka. Kita vertus, yra itin svarbu, kad jie yra matomi ir pripažįstami tarptautinių institucijų, kurios formuoja užsienio investuotojų požiūrį į valstybę bei šalies ekonomikos potencialą.

Giedrė Greičiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė

- Giedrė Greičiauskienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas