Lietuvos pirmininkavimas ES – iššūkių kaleidoskopas (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Alfredo Pliadžio (Fotodiena) nuotr.

Viktor Denisenko / Geopolitika

2013-08-02 09:13

Lietuva jau mėnesį pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai. Dabar, kai nuslūgo šventinių renginių pompastika bei nutilo svarstymai apie tai, ar Vilnius yra pasirengęs (ar nepasirengęs) pusmečiui paimti į savo rankas ES vairą, atėjo laikas aptarti galimybes ir iššūkius, kuriuos mūsų šaliai žada šis laikotarpis.

Europos Sąjunga išgyvena ne pačius geriausius laikus. Pietų Europos valstybės yra stipriai paveiktos krizės. Dar iki galo neaišku, kada ir kokį gelbėjimo ratą teks mesti Graikijai (ar Ispanijai, ar Portugalijai, ar visoms šioms šalims kartu). Jungtinę Karalystę kamuoja europinio skepticizmo priepuolis – Londonas nėra tikras, ar JK verta toliau būti ES nare. Nors daugeliui šalių narystė Europos Sąjungoje vis dar yra geidžiama siekiamybė, pati ES vengia plačiau atverti savo duris. Kroatijos, kurią šiandien irgi kamuoja finansiniai sunkumai bei aukštas nedarbo lygis, priėmimas į ES yra veikiau išimtis.

Tačiau, nežiūrint į išsakytus pesimistinius pastebėjimus, ES išlieka gyvybingas geopolitinis organizmas. Pirmininkavimas ES Tarybai suteikia Lietuvai galimybę pademonstruoti savo jėgas ir sugebėjimus vykdant svarbius tarptautinius įsipareigojimus ir pagal galimybes valdant globalius iššūkius. Kitas klausimas – kaip Lietuvai seksis veikti šia kryptimi. Žinoma, daryti prognozes yra sunkiau, nei post factum formuluoti išvadas (kurių, matyt, netruks po to, kai Lietuvos pirmininkavimo laikotarpis pasibaigs), tačiau pagrindiniai Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai akcentai yra gana aiškūs. Trumpai priminsim juos.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tinklalapyje nurodoma, kad pirmininkaudama Europos Sąjungai Lietuva sieks palaikyti trijų strateginių modelių Europą:

Patikima Europa – šis siekis yra susijęs su finansų sektoriaus ir viešųjų finansų stabilumu, efektyviu, į augimą orientuotu ES ekonomikos valdymu ir tvirtesniu socialiniu matmeniu;

Auganti Europa – šis siekis yra susijęs su didesnėmis investicijomis į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, gilesnę vidaus rinkos integraciją, didesnes užimtumo galimybes ir tvarią socialinę apsaugą;

Atvira Europa – šis siekis yra susijęs su efektyvia kova su globaliais iššūkiais, demokratinių vertybių skleidimu, saugios aplinkos kūrimu ir aktyviu ES piliečių teisių gynimu.

Dar pirmininkavimo išvakarėse Lietuva formavo savo europinį įvaizdį per patikimumo ir patirties prizmę. Buvo akcentuojama, kad mūsų šalis, sėkmingai atsilaikiusi prieš ekonomikos ir finansų krizę bei išmananti taupymo subtilybes, gali pasidalinti savo patirtimi su visa Europa (ir ypač su gilios krizės apimtomis valstybėmis, kurioms sunkiai sekasi taupyti). Kaip svarbus prioritetas buvo pažymimas ir Rytų partnerystės forumas, kuris turėtų vykti Vilniuje lapkričio pabaigoje. Šio forumo kontekste Lietuva vėl pozicionuoja save kaip tiltą tarp Rytų ir Vakarų. Čia irgi akcentuojamas Lietuvos, kuri priklauso susivienijusios Europos šeimai, svarstomo klausimo išmanymas, kylantis iš sovietinės patirties (Rytų partnerystės programos šalių problemos yra mums gerai pažįstamos ir suprantamos).

Straipsnio puslapiai:

- Viktor Denisenko

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas