Lietuvos skola: 15,9 milijardo – daug ar mažai? (2)


Fotolia.com nuotr.

Vytautas Urbonas / tv3.lt

2015-10-21 09:03

Jeigu Seimas pritars 2016 metų biudžetui, numatoma, kad valstybės skola kitų metų pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. eurų arba 40,9 proc. bendro vidaus produkto (BVP).

Projekte siūloma patvirtinti beveik 8,004 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas, t. y. 0,2 proc. daugiau negu planuojamos šiais metais, ir daugiau kaip 8,655 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 651,5 mln. eurų).

Kitais metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,7 mlrd. eurų arba beveik perpus mažiau nei šiemet. Daugiausiai – apie 1,2 mlrd. eurų – numatoma skolintis vidaus rinkoje leidžiant Vyriausybės vertybinius popierius bei mažmeniniams investuotojams skirtus taupymo lakštus.

„Biudžeto įstatymo pateikimas yra gera proga pasakyti apie ekonomikos būklę – kur esame, kokią politiką turi vykdyti valstybė, kad ekonomikos raida būtų spartesnė ir geresnė“, ‒ pristatydamas projektą kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius.

Pasak ministro, žiūrint į dabartinius ekonominius įvykius Lietuvoje, pavyzdžiui, neslopstančią vidaus paklausą, mažmeninės prekybos dinamiką, yra galimybių dar šių metų BVP iššokti aukščiau 2 proc. augimo kartelės, nors prognozuojamas 1,9 proc. augimas.

Kitų metų biudžeto rodikliai parengti remiantis ūkio raidos scenarijumi, kad 2016 m. BVP augs 3,2 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,4 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,3 proc., nedarbo lygis sumažės iki 8,8 proc.

Atrodome gerai, tačiau nieko nedarome, kad atrodytume geriau

DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka tikino, kad vertinant Europos sąjungos kontekste, visų Baltijos šalių skolos yra labai nedidelės ir esame tarp mažiausiai įsiskolinusių. Tačiau jei lyginsimės su kaimynėmis Latvija ir Estija – mūsų skola didžiausia.

„Estijos skola yra labai neženkli ir ji geriausiai atrodo iš visų Europos sąjungos šalių pagal įsiskolinimą. Tuo tarpu Latvijos skola panaši į Lietuvos, tačiau jie daro atitinkamus žingsnius ją mažinti“, – teigė ekonomistė.

J. Rojaka priduria, kad vienas iš svarbiausių aspektų yra ne skolos dydis, bet finansavimo kaštai. Tiek absoliučios, tiek ir santykinės skolos finansavimo sąnaudos Lietuvoje yra blogesnės palyginus su Latvija.

„Tai yra – mes mokame už pasiskolintas lėšas brangiau. Tačiau dabartinis žingsnis skolintis tarptautinėje rinkoje ir jas refinansuoti, skolinantis ilgam laikui, 10 - 20 metų, yra drąsus ir inovatyvius žingsnis. Nes situacija rinkoje yra tikrai palanki, palūkanų normos yra žemos ir matytina, kad kurį laiką jos išliks žemame lygyje“, – aiškino pašnekovė.

- Vytautas Urbonas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas