Lietuvos studentai išsiveža ne tik protus, bet ir pinigus


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Greta Jankaitytė / Ekonomika.lt

2013-05-30 18:00

Vis gausiau studijuoti į užsienį vykstantys lietuviai kartu su savimi išsiveža ne tik protus, bet ir pinigus. Iš Lietuvos siunčiamų pinigų kiekis vejasi į Lietuvą ateinančią pinigų sumą. 

Tokią situaciją lemia ir tai, kad emigrantai siunčia į Lietuvą vis mažiau pinigų. Visų pirma, pasak vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico, dėl to kalta suprastėjusi ekonominė padėtis dalyje Lietuvos emigrantų pamėgtų valstybių: Airijoje, Ispanijoje, iš dalies – Jungtinėje Karalystėje.

„Kita priežastis – tarptautiniai ekonominiai tyrimai rodo, kad emigrantai aktyviai pinigus į savo gimtąją šalį, ar iš tos šalies, iš kurios emigravo, siunčia pirmuosius 3-5 metus. Praėjus tam laikotarpiui, siunčiama suma mažėja”, – Ekonomika.lt aiškino ekonomistas.

Emigrantai praėjus tam laikotarpiui naujoje šalyje pradeda jaustis kaip vietiniai gyventojai. Jie atsiveža į ją savo artimiausius žmones ir dėl to pinigų perlaidos mažėja.

O perlaidos į užsienį auga dėl didėjančio studentų kiekio.

„Iš Lietuvos vis daugiau ir daugiau studentų pasirenka studijas užsienio universitetuose ir tai ganėtinai ženkliai atsiliepia šiai statistikai. Studentai, kaip taisyklė, ypač bakalauro pirmuose studijų metuose, neuždirba jokių pajamų ir yra užlaikomi iš tų lėšų, kurias uždirba tėvai, gyvenantys algas Lietuvoje“, - sako Ž. Mauricas.

Ekonomisto teigimu, būna ir taip, kad susidarius prastesnei situacijai giminės Lietuvoje šiek tiek paremia gimines Airijoje ar Ispanijoje.

Jeigu perlaidų balansas taps neigiamas – tai yra iš Lietuvos iškeliaus daugiau privačių lėšų, nei bus atsiunčiama, reikės skirtumą kompensuoti kitur.

Šaltinis: Ž. Mauricas

„Reikės arba didinti eksportą arba daugiau pinigų gauti iš Europos Sąjungos, arba, yra ir kitas variantas, skolintis, - sako Ž. Mauricas. – Neigiamas balansas rodo, kad valstybė turi daugiau skolintis, ji grimzta į skolas. Ši tendencija yra labiau neigiama valstybei nei teigiama.“

Tiesa, pašnekovas pažymėjo, kad daugelyje ES valstybių perlaidų balansas yra neigiamas, nes daug emigrantų siunčia uždirbamus pinigus į savo gimtines.

„Lietuvai tai dar negresia, bet įdomi tendencija, kad būtent dėl išvažiuojančių studentų balanso dydis mažėja. Dėl to yra labai svarbu prisitraukti kuo daugiau studentų iš užsienio, nes kiekvienas studentas atneša labai daug pinigų“, – sako Ž. Mauricas.

Statistikos departamentas skaičiuoja, kad 2011-2012 mokslo metais Lietuvos universitetuose ir kolegijose studijavo 4,5 tūkst. studentų iš užsienio, ir jų skaičius didėja.

Taip pat, anot ekonomisto, reikia stengtis, kad kuo mažiau studentų iš Lietuvos išvyktų studijuoti svetur, ypač jei jie važiuoja į prastos kokybės universitetus.

„Išvažiuodami studentai išsiveža ne tik jaunatvišką energiją, protą, bet taip pat ir nemažą dalį pinigų. Tai yra labai svarbus aspektas“, – mano Ž. Mauricas.

 

 

- Greta Jankaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas