Lietuvos studentai – milijonieriai

(Puslapis 1 iš 2)


Simono Švitros (Fotodiena) nuotr.

Ignas Jačauskas, Alia Zinkuvienė / Respublika.lt

2011-02-03 09:11

Desperatiškas valdžios siekis ką nors sutaupyti vėl kirs studentams - parengti bent keli planai, kaip priversti studentus iš savo kišenės susimokėti sveikatos draudimą. Studentų atstovai tvirtina: jei valdžia sugebėtų skaičiuoti, tokių absurdų nereikėtų. Kiti pripažįsta, kad tai lems dar didesnę jaunimo emigracijos bangą.

Nesusitaria patys

Premjeras Andrius Kubilius prasitarė, kad studentai taupymo taikiniu tapo netikėtai - ketinta tik suderinti įstatymus, tačiau “išsivystė platesnė diskusija” ir studentus nuspręsta apmokestinti Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) - už juos iki šiol mokėjo valstybė. Planuojama, kad šis klausimas bus vėl sprendžiamas kitą savaitę.

Dar prieš kelis mėnesius Vyriausybė buvo užsibrėžusi apmokestinti PSD (864 litais per metus) visus vyresnius nei 25 metų studentus. Kilus pasipiktinimams, kad tai prieštarauja tiek sveikai logikai, tiek įstatymams, valdžia persigalvojo. Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė užvakar patvirtino, kad “linkstama prie nuomonės”, jog mokant PSD pinigines tektų paploninti ne vyresniems nei 25-erių, bet visiems, kurie jau ir taip moka už mokslą.

Vakar sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys jau tikino, kad valstybė draus visus nuolatinę (anksčiau vadintą dienine bei vakarine) studijų formą pasirinkusius studentus, taip pat nedirbančius doktorantus bei valstybės finansuojamus “neakivaizdininkus”, t. y. pasirinkusius ištęstinę studijų formą. Nes pripažino, kad mokančiųjų už mokslą papildomas apmokestinimas prieštarautų Konstitucijai.

Tačiau pats A.Kubilius, paklaustas, ar teisinga, kad ir taip už mokslą mokantys studentai dar turėtų pakloti apie 800 litų PSD per metus, atšovė nemanantis, kad reikėtų “diskusiją taip plačiai tęsti ieškant kažkokių naujų galimybių”.

Nemoka skaičiuoti

“Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu “Sodra” suskaičiavo, kad apie 64 proc. studentų, besimokančių tęstinėse arba vakarinėse, neakivaizdinėse studijų formose, dirba, ir valstybei tektų mokėti PSD tik už maždaug 35 proc. likusių”, - “Respublikai” sakė A.Mark.

Be to, anot jo, įvairių tyrimų duomenimis, dirba ir iki 20 proc. studentų, besimokančių dieninėse studijose. Šie studentai patys susimoka už savo sveikatos draudimą, o valstybė už juos, kaip už studentus, antrą kartą perveda PSD mokestį Valstybinei ligonių kasai.

“Tačiau šito skaičiuoti kaip tik ir nenorima. Kyla įtarimas, kad Valstybinė ligonių kasa tiesiog nenori prarasti perteklinių lėšų, kurias gauna iš valstybės už dirbančius studentus”, - įtarimais dalijosi studentų atstovas.

Anot jo, tokia netvarka yra jau daugybę metų ir permokėtos sumos gali siekti net keliasdešimt milijonų litų. Kyla pagrįstas klausimas, kur tos perteklinės lėšos už studentus, kurie dirbdami patys susimoka PSD, buvo išleistos.

Straipsnio puslapiai:

- Ignas Jačauskas, Alia Zinkuvienė

Respublika.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas