Lietuvos ūkis spartėja ir be euro

(Puslapis 2 iš 3)

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2014-06-30 11:12

„NT euforija prieš įvedant eurą netrukus gali išblėsti, taip iš esmės ir nepagyvinusi būstų paskolų rinkos“, – prognozuoja G. Nausėda.

Bus sunku paaiškinti

Jei ūkio atsigavimą lėmė ne Lietuvos atitiktis Mastrichto kriterijams, kaltę dėl sunkesnės padėties gyventojai gali suversti eurui.

„Turime įtarią visuomenę, kuri laukia euro, bet pasiruošusi suversti visas šiukšles, jei kas nepavyktų. 2016 metais euro zonoje gali būti pradedama kalbėti apie palūkanų normų didinimą, neabejoju, jog gyventojai susirūpins, esą tai atsitiko dėl to, kad įsivedėme eurą“, – nuogąstavo G. Nausėda.

Anot jo, apčiuopiamos euro naudos reikėtų tikėtis per artimiausius 3–5 metus, nes tik per tokį laikotarpį gali iš esmės pasikeisti įmonių ir namų ūkių preferencijos, subręsti nauji vartojimo bei investicijų sprendimai. Atvirkščiai, trumpuoju laikotarpiu eurą bus mėginama paversti atpirkimo ožiu dėl plačiajai visuomenei nepatinkančių makroekonominių tendencijų.

G. Nausėda pabrėžė, jog rekordiškai maža infliacija nebus tokia amžinai, todėl atsigaunant euro zonos ūkiui tikėtinas spartesnis kainų kilimas. „Bus nelengva paaiškinti žmonėms, kad tai – ne Lietuvos narystės euro zonoje padarinys, ypač jeigu infliacija ir palūkanų normos mūsų šalyje pradėtų didėti netrukus po to, kai bus įvestas euras“, – teigė ekonomistas.

Defliacija negresia

SEB analitikai taip pat nenumato, kad Lietuvoje didės infliacija, nes ji mažėja ir be pastangų. Tačiau euro zonoje tai gali tapti rimta problema, nes kainos greitu metu gali pradėti kristi, o tai stabdo vartojimą.

„Vadovėliai kartais neigiamai atsiliepia apie defliaciją, nes kiekvienas vartotojas prekę nori nusipirkti rytoj. Lietuvoje tokio pavojaus dar nėra, o energijos išteklių vartojimo mažėjimas atlaisvina mūsų kišenes kitiems pirkiniams. Euro atėjimas savaime skatina vartojimą, todėl Lietuvoje negresia euro zonos scenarijus“, – ramino G. Nausėda.

Taip pat žema infliacija leis gyventojams greičiau susitaikyti su kainų apvalinimo efektu, kai jos šiek tiek padidės dėl techninių konvertavimo sumetimų. Tiesa, Latvijoje kainos augo dar prieš įvedant eurą. Kaip pastebi G. Nausėda, kaimynai, ypač paslaugų sektoriuje, kainas sukėlė dar metų viduryje, o jas konvertavus į eurus buvo gaunamos jau suapvalintos sumos. Taip atsitiko todėl, kad kainos eurais šalia latų oficialiai rašyti pradėtos nuo rugpjūčio.

Visų problemų neatsikratysime

Ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad Seimo kadencija greitai persivers į antrąją pusę, todėl bus vis sudėtingiau įgyvendinti radikalias mokesčių sistemos pertvarkas. Kita vertus, vis dar įmanoma atlikti mokesčių politikos korekcijas, kurios būtų naudingos šalies konkurencingumui ir leistų sumažinti atotrūkį tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių žmonių. Pasak G. Nausėdos, pastaruoju metu susidarė palankios sąlygos pasinaudojus gamtinių dujų ir šildymo atpigimu panaikinti PVM lengvatą šildymui.

Straipsnio puslapiai:

- Karolis Birgilas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas