Likę be pajamų 2 iš 3 Lietuvos gyventojų išsiverstų iki 3 mėnesių

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Pinigai

2017-04-25 16:03

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria stresą ir neigiamas emocijas. Ji pataria, kaip elgtis neturintiems, iš ko sutaupyti, ir ką daryti nemokantiems atsidėti pinigų taupymui.

Skolintis – prastas sprendimas

„Nuolatinis pinigų stygius kelia ilgalaikį stresą, pasireiškiantį menkavertiškumo, nevilties, pykčio, nerimo išgyvenimais, jis gali sukelti depresiją. Tada sunkiau susitelkti darbui, vyrauja negatyvus požiūris į supančią aplinką, prarandamas perspektyvos jausmas, žmogus iš nevilties gali ieškoti išeičių, kurios ne visada bus konstruktyvios“, – sako E. Ilgiuvienė.

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto tyrimo duomenys rodo, kad per pastaruosius metus su situacija, kuomet namų ūkiui pritrūko pajamų padengti reguliarias kasdienio gyvenimo išlaidas, susidūrė 41 proc. Lietuvos gyventojų. Kaip tuomet elgiasi gyventojai? Remiantis tyrimo rezultatais, didesnė dalis (55 proc.) susidūrusiųjų su pajamų trūkumu stengiasi gyventi taupiau, atsisako tam tikrų išlaidų, tačiau 39 proc. tokių gyventojų skolinasi iš giminių ar pažįstamų, beveik dešimtadalis net priima finansiškai rizikingą sprendimą imti greitąjį kreditą.

„Žmogui, nesuduriančiam galo su galu, reikėtų ieškoti tvirtybės pakeisti darbą į geriau apmokamą, ir jei tam reikia išmokti naujos profesijos ar amato – reikia ryžtis tai padaryti. O jei skolintis pinigų, tai būtent tam tikslui, nes tokia skola atsipirks su kaupu“, – komentuoja psichologė.

Išlaidiesiems siūlo laiku sustoti

Remiantis tyrimu, daugiau nei pusė (61 proc.) Lietuvos gyventojų sako savo finansus planuojantys nuolat. Likusi dalis to nedaro arba finansus planuoja tik kartais. Tai rodo, kad dalis gyventojų su sunkumais susiduria ir dėl to, kad nesuvaldo savo pinigų srautų. „Kita žmonių grupė – tai gyventojai, kurių poreikiai didėjant pajamoms auga kaip ant mielių ir netgi lenkia jų pajamų augimo tempus. Pagrindinis patarimas tokiems žmonėms – laiku sustoti išlaidauti ir saiko jausmas“, – pataria psichologė E. Ilgiuvienė.

Taupymas ar pajamų didinimas?

Įprastos išeitys atsidūrus įtemptoje finansinėje situacijoje yra arba taupyti, arba ieškoti būdų didinti pajamas. Tačiau kas tinka vieniems, ne visada gali tikti kitiems. Pasak E. Ilgiuvienės, nerimastingiems, nelinkusiems rizikuoti, nemėgstantiems pokyčių ir iššūkių žmonėms yra lengviau taupyti. O didinti pajamas mėgsta kitokios asmenybės. Tai labiau savimi pasitikintys žmonės, kuriems pajamos siejasi su galia, valdžia ir galimybėmis.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas