Litų klastotojai dažniausiai renkasi 20 ir 100 litų

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Simona Simonavičė / Šiaulių kraštas

2014-08-04 14:49

Už suklastotus litus vaikai perka kebabus, suaugusieji – alkoholį. Parduotuvėje atsiskaityti kartais norima net simboliniais vestuvių pinigais. Šiaulių policijos Ekonominių nusikaltimų skyriaus viršininko pavaduotoja Gitana Katkauskienė ir vyresnysis tyrėjas Neilas Šiurkus prognozuoja, jog įvedus eurą pagausės padirbinėjimo atvejų.

Rado pinigų klastojimo fabrikėlį

„Pinigų klastojimas prasidėjo tuo pat metu, kai tik atsirado pinigai – dar antikos laikais. Visais amžiais žmonės norėjo nesąžiningai pasipelnyti“, – šypteli Ekonominių nusikaltimų skyriaus vyresnysis tyrėjas N. Šiurkus. Pareigūnas tiria pinigų klastojimo atvejus Šiaulių apskrityje.

2004–2007 metais inkasacijos metu suklastotų pinigų buvo randama kone kiekvieną savaitę, ypač po savaitgalio. Šis bumas buvo visoje Lietuvoje. Tada Šiauliuose, Žemaitės gatvėje, pareigūnai rado pinigų klastojimo fabrikėlį, aprūpinusį padirbiniais visą šalį.

Šiemet apskrityje užfiksuota tik 10 bylų dėl pinigų padirbinėjimo. Pernai buvo 13 bylų vien dėl netikrų 50 litų nominalo kupiūrų. 2012 m. – 18 bylų dėl 50 litų, 9 – dėl 10 litų, 8 – 20 litų. 2011 m. vyravo padirbtos šimtinės. Apskritai dažniausiai padirbinėjamios20 ir 100 litų vertės kupiūros.

Apsauga iš cigarečių pakelio folijos

Litai dažniausiai klastojami primityviais būdais – nuskenuojant tikrą pinigą, ant popieriaus perspausdinant geresnės kokybės spausdintuvu, atitaikant puses. Kai kurie klastotojai net nepasivargina pakeisti pinigo serijos numerių.

Klastotojai bando imituoti pinigo apsaugos priemones – blizgantį siūlelį, vandens ženklus. Siūlelis padaromas net panaudojant blizgantį flomasterį, želė ar foliją nuo cigarečių pakelio. Šimtinėms padaroma perforacija – išduriamos skylutės. Uždedamas primityvus vandens ženklas. „Atspaudas toks paprastas, kaip iš bulvės išpjautas ir uždėtas trafaretas“, – juokėsi G. Katkauskienė.

Imituojamas pinigo švytėjimas, matomas tikrinant jį liuminescencine lempa. Lietuvoje tokiu būdu rastos padirbtos 50, 100 ir 200 litų kupiūros.

N. Šiurkus demonstruoja padirbtą pinigą „be fantazijos": nėra net vandens ženklo, siūlelio imitacijos. Jis pagamintas spalvoto spausdinimo būdu. Siekdamos pagaminti kokybiškus pinigų falsifikatus, nusikalstamos grupuotės tam turi skirti didžiules investicijas: kainuoja spausdinimo įranga, žaliavos.

Monetų padirbinėtojai beveik nefalsifikuoja, tokių atvejų – vienetai. Klastoti metalinius pinigus tiesiog neapsimoka. Yra pasitaikęs padirbtas vienas litas.

Užburtas falsifikatų ratas

Prastesnės kokybės padirbti pinigai dažniausiai randami kaimo parduotuvėse, turguose, prekybos kioskuose.

„Pastebėjęs, jog jam kažkas įbruko padirbtą pinigą, žmogus bando juo atsikratyti – dar kartą kaip nors iškišti. Patys patyrę nuostolių jie bando juos kompensuoti“, – pažymi G. Katkauskienė.

Straipsnio puslapiai:

- Simona Simonavičė

Šiaulių kraštas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas