Liūdna prognozė Lietuvai: įvertino, kada neliks nė 2 milijonų žmonių

(Puslapis 1 iš 3)


Facebook nuotr. Žemėlapis

Viktorija Chockevičiūtė

2018-01-23 12:52

 Nors paskutinio 2017 metų mėnesio rezultatai džiuginantys – žmonių iš šalies išvyko mažiau nei atvyko, apskritai žiūrint Lietuva atsiduria tarp šalių, labiausiai kenčiančių nuo gyventojų mažėjimo. Remiantis paskutinėmis tendencijomis apskaičiuota, kaip Lietuva ir likusi Europa atrodys po 32 metų.

Labiausiai „nukraujavusi“ šalis 2050 metais – Moldova, netekusi kiek mažiau nei pusė savo gyventojų, o iš karto po jos – Lietuva. Remiantis įvairių tarptautinių organizacijų duomenimis prognozuojama, kad per 32 metus Lietuva praras 37,65 proc. gyventojų ir iš apdainuotų trijų milijonų beliks 1,802 mln. gyventojų.

Iš padaryto prognozinio žemėlapio matyti, kad raudonuoja praktiškai visa Rytų Europa. Gyventojų skaičių ir toliau augins Vakarų Europos šalys ei Skandinavija, išskyrus Daniją, Vokietiją ir Portugaliją.

Prognozės nenumato ligų, karų ar krizių

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Tomas Janeliūnas šiuo neoptimistišku žemėlapiu pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“. Tiesa, pakalbintas tv3.lt jis teigia, kad pats tokio šaltinio moksliniam darbui nenaudotų, kadangi sudarant prognozę remtasi daugybės skirtingų institucijų duomenimis.

Visgi, pasak jo, nors skaičių už gryną pinigą priimti nereikėtų, tendencija aiški.

„Tai pavyzdys, leidžiantis pažvelgti plačiau, kaip atrodo kitos Europos šalys, kokių turi ar neturi demografinių problemų. Tame kontekste galima ir mūsų tendencijas pajusti. Lietuva ir Latvija yra panašiame lygyje, Moldova dar labiau nukraujavusi nes ten dar didesnė imigracija į Rumuniją. Tai skaičiai gali būti ne visai tikslūs, bet bendra tendencija, manau, atspindėta neblogai.

Problematika visiems žinoma, emigracijos problema niekaip nemažėja, tai natūralu, kad ir poveikis toks didelis“, – mintimis pasidalino T. Janeliūnas.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas dr. Donatas Burneika tv3.lt tvirtina, kad prognozuoti emigracijos ir imigracijos mastus, tuo labiau tokiu ilgu laikotarpiu, yra itin sudėtinga. Toks scenarijus įmanomas tuo atveju, jei visiškai nesikeistų migraciniai srautai, kas mažai tikėtina. Dėl to D. Burneika netiki tokiomis pesimistinėmis prognozėmis.

„Nė viena iki šiol daryta prognozė nebuvo arti tiesos. Migraciją valdyti, kiek kas ir kur pasisuks – beviltiška. Mes net negalime pasakyti, kokia dalis išvykusių lietuvių grįš. Tai negali nei apklausos kokios atsakyti, niekas, nes žmonės dabar mano vienaip, po kokių 3–5 metų persigalvoja. Tad viskas priklauso nuo emigracijos, reemigracijos ir kiek į Lietuvą atvyks naujų imigrantų. O tai jau priklauso nuo daugybės dalykų: kiek verslui pavyks interesų apginti, kaip keisis Lietuvos migracinė politika, kas dėsis Baltarusijoje su ekonomika.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas