Liūdna prognozė Lietuvai: įvertino, kada neliks nė 2 milijonų žmonių

(Puslapis 1 iš 3)


Facebook nuotr. Žemėlapis

Viktorija Chockevičiūtė

2018-01-23 12:52

 Nors paskutinio 2017 metų mėnesio rezultatai džiuginantys – žmonių iš šalies išvyko mažiau nei atvyko, apskritai žiūrint Lietuva atsiduria tarp šalių, labiausiai kenčiančių nuo gyventojų mažėjimo. Remiantis paskutinėmis tendencijomis apskaičiuota, kaip Lietuva ir likusi Europa atrodys po 32 metų.

Labiausiai „nukraujavusi“ šalis 2050 metais – Moldova, netekusi kiek mažiau nei pusė savo gyventojų, o iš karto po jos – Lietuva. Remiantis įvairių tarptautinių organizacijų duomenimis prognozuojama, kad per 32 metus Lietuva praras 37,65 proc. gyventojų ir iš apdainuotų trijų milijonų beliks 1,802 mln. gyventojų.

Iš padaryto prognozinio žemėlapio matyti, kad raudonuoja praktiškai visa Rytų Europa. Gyventojų skaičių ir toliau augins Vakarų Europos šalys ei Skandinavija, išskyrus Daniją, Vokietiją ir Portugaliją.

Prognozės nenumato ligų, karų ar krizių

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Tomas Janeliūnas šiuo neoptimistišku žemėlapiu pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“. Tiesa, pakalbintas tv3.lt jis teigia, kad pats tokio šaltinio moksliniam darbui nenaudotų, kadangi sudarant prognozę remtasi daugybės skirtingų institucijų duomenimis.

Visgi, pasak jo, nors skaičių už gryną pinigą priimti nereikėtų, tendencija aiški.

„Tai pavyzdys, leidžiantis pažvelgti plačiau, kaip atrodo kitos Europos šalys, kokių turi ar neturi demografinių problemų. Tame kontekste galima ir mūsų tendencijas pajusti. Lietuva ir Latvija yra panašiame lygyje, Moldova dar labiau nukraujavusi nes ten dar didesnė imigracija į Rumuniją. Tai skaičiai gali būti ne visai tikslūs, bet bendra tendencija, manau, atspindėta neblogai.

Problematika visiems žinoma, emigracijos problema niekaip nemažėja, tai natūralu, kad ir poveikis toks didelis“, – mintimis pasidalino T. Janeliūnas.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas dr. Donatas Burneika tv3.lt tvirtina, kad prognozuoti emigracijos ir imigracijos mastus, tuo labiau tokiu ilgu laikotarpiu, yra itin sudėtinga. Toks scenarijus įmanomas tuo atveju, jei visiškai nesikeistų migraciniai srautai, kas mažai tikėtina. Dėl to D. Burneika netiki tokiomis pesimistinėmis prognozėmis.

„Nė viena iki šiol daryta prognozė nebuvo arti tiesos. Migraciją valdyti, kiek kas ir kur pasisuks – beviltiška. Mes net negalime pasakyti, kokia dalis išvykusių lietuvių grįš. Tai negali nei apklausos kokios atsakyti, niekas, nes žmonės dabar mano vienaip, po kokių 3–5 metų persigalvoja. Tad viskas priklauso nuo emigracijos, reemigracijos ir kiek į Lietuvą atvyks naujų imigrantų. O tai jau priklauso nuo daugybės dalykų: kiek verslui pavyks interesų apginti, kaip keisis Lietuvos migracinė politika, kas dėsis Baltarusijoje su ekonomika.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Paskelbti naujausi atlyginimų vidurkiai: skirtumai – dešimtimis kartų

Tarp daugiausiai mokėjusios įmonės ir daugiausia Lietuvoje darbuotojų turinčios įmonės atlyginimų vidurkių skirtumas – net daugiau nei 44 kartai. Tai galima pamatyti iš naujausių „Sodros“ duomenų. Pirmiausia pastebėtina, ...

„Sodra“ skelbia dar daugiau duomenų apie atlyginimus skirtingose įmonėse

„Sodra“ nuo šiol teikia daugiau viešų duomenų apie įmonių darbuotojų uždirbamas pajamas. Pradėta viešai skelbti įmonių, kuriose yra daugiau nei 20 darbuotojų, atlyginimų mediana, standartinis nuokrypis, 25 proc. ...

Ilja Laursas: jau šiandien yra gaminami bitkoinų radiatoriai namams šildyti

Abejonių, kad blockchain technologijų pritaikymas ir galimybės turi milžinišką potencialą, lieka vis mažiau. Ilja Laursas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas, verslininkas ir investuotojas, į programavimo ...

Į Lietuvą plūstant imigrantams imama skambinti pavojaus varpais dėl skriaudžiamų lietuvių

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trinka rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai tarps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies.

Kokį būstą ir už kiek perka lietuviai, latviai, estai ir ukrainiečiai?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje? Dažniau parduoda ...

NT ekspertai stebi augančią tendenciją: lietuviai nuo butų gręžiasi į nuosavus namus

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. ...

Šeimas iš skurdo siūloma traukti didinant vaiko pinigus: suma turėtų būti daug didesnė

Nuomonių dėl vaiko pinigų yra įvairiausių. Vieni teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug naudingesnė tėvams, kiti – įžvelgia didžiulį potencialą didinant vaiko pinigus. Tiesa, sutinkama su tuo, kad 30 eurų yra nepakankamas dydis. Ypač ...

Teigiami pokyčiai valstybei leido sutaupyti milijonus, bet viename sektoriuje vis dar klesti korupcija

Statybų sektorius vis dar išlieka skaudžiausia Lietuvos viešųjų pirkimų žaizda, bet matyti teigiamų prošvaisčių maisto ir kelių sektoriuje, kurie leidžia valstybei sutaupyti milijonus, pastebi Viešųjų pirkimų tarnybos ...

Artėja pokyčiai: nepasiruošusiems gresia didžiulės baudos

Jau kitą penktadienį, gegužės 25-ąją, visoje Europos Sąjungoje pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Teisingumo ministerija primena, kad visos organizacijos, net mažiausi verslai, turi peržiūrėti tvarkomus asmens duomenis ir ...

Per mėnesį šoktelėjusios kuro kainos tuština lietuvių pinigines

Šį mėnesį visų vairuojančių piniginės galėjo itin patuštėti. Gegužės mėnesį atliktas Pricer.lt degalų kainų tyrimas atskleidė, kad per mėnesį vidutinė A95 benzino kaina Lietuvoje (su PVM ir akcizu) kilo 6 proc., o dyzelinio kuro ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas