LLRI: penktadalis lietuvių dirba šešėlyje

(Puslapis 1 iš 2)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Atnaujinta:2013-05-13 11:22

Martynas Pasiliauskas / Ekonomika.lt

2013-05-13 10:41

Pernai Lietuvoje šešėlyje dirbo bent penktadalis šalies gyventojų, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas „Lietuvos šešėlinė ekonomika“.

Lietuvos gyventojų klausta, ar jie arba jų šeimos nariai 2012 metais naudojosi bent vienu iš nelegalių pajamų gavimo būdų – dirbo neoficialiai arba dirbo oficialiai, bet dalį pajamų gavo „vokelyje“.

5 proc. lietuvių pažymėjo, kad dirbo samdomą darbą neoficialiai, 8 proc. – kad gavo dalį pajamų „vokelyje“. 9 proc. sakė, kad naudojosi abiem nelegalių pajamų šaltiniais.

Tyrimas parodė, kad šalies gyventojų nuomone, dažniausiai žmonės įsitraukia į darbo rinkos šešėlį dėl finansinės nelegalaus darbo ir „vokelių“ naudos. 62 proc. apklaustųjų teigė, kad svarbiausia priežastis – atlyginimas „vokelyje“ dažnai būna didesnis nei legalus.

Dar viena priežastis – nelengva rasti legalų darbą. Taip teigė 52 proc. respondentų.

LLRI tyrimas parodė, kad nelegalų darbą ir „vokelius“ žmonės renkasi, nes nenori prarasti socialinės paramos, kurios tektų atsisakyti įsidarbinus legaliai. Taip mano 43 proc. tyrimo dalyviai. Dar 35 proc. respondentų mano, kad žmonės nemato mokesčių mokėjimo naudos, o 27 proc. teigė, kad į šešėlinę darbo rinką žmonės įsitraukia vengdami įsipareigojimų, kuriuos reikėtų vykdyti gaunant pajams legaliai.

„Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas gana aukštas ir šiek tiek didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis – tai yra bene pagrindinė darbo rinkos šešėlio priežastis. Antrasis veiksnys – šalies ekonominė situacija. Kai aukštas nedarbo lygis, pajamos mažėja, krenta BVP, šešėlinės ekonomikos reiškinių padaugėja. Akivaizdu, kai žmonių pajamos mažėja, jie negali surasti legalaus darbo, jie ieško kitų šaltinių“, – šešėlinės darbo rinkos priežastis įvardina LLRI vyr. ekspertas Vytautas Žukauskas.

Pasak jo, trauktis į šešėlį skatina ir įvairaus pobūdžio valstybės parama – socalinės išmokos, socialinė pašalpa, įvairios kompensacijos.

Taip pat šešėlinę rinkos dalį, anot LLRI, didina ir minimalaus mėnesio atlyginimo didinimas, ypač tose įmonėse, kurios negali prisitaikyti prie greitai besikeičiančių sąlygų. V. Žukauskas atkreipė dėmesį, kad nelegalias pajamas lemia ir griežtas darbo rinkos reguliavimas.

„Lietuvoje, kalbant apie darbo santykių reguliavimą, numatyti gana griežti privalomo įspėjimo reguliavimai, išeitinės. Tai apsunkina darbuotojų atleidimą, kai šalyje ekonominė padėtis yra labai prasta. Pavyzdžiui, jei norima atleisti vidutinį atlyginimą gaunantį žmogų, darbdaviui tai kainuoja apie 9 tūkst. litų. Kai situacija labai prastai darbo rinkoje, įmonės nežino ar išgyvens ateinantį pusmetį, jos arba žmogaus nesamdo, arba jį atleisti tampa didelė našta, arba įsitraukiama į šešėlį“, – sakė jis.

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Pasiliauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas