Lobizmas Lietuvoje: kas politikus veikia neoficialiai

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Vilius Petkauskas / Ekonomika.lt

2013-06-28 07:04

Kur galia – ten ir interesai. Tik ne Lietuvoje. Pažvelgus į registruotų lobistų sąrašą, panašu, kad mūsų šalyje vos 13 žmonių bando paveikti įstatymų leidybą – iš politikų niekam nieko nereikia. O kas įtaką daro neoficialiai?

Lobistų veikla – būdas teisėtomis priemonėmis veikti įstatymų leidėjus, siekiant teisėtų tikslų. Čia būtina pabrėžti termino „teisėtas“ aktualumą, mat bet kokios įstatymais nenumatytos priemonės tėra paprasčiausia korupcija ir neturėtų būti painiojama su lobizmu. Vienas esminių reguliuojamos lobistinės veiklos bruožų – galimybė nustatyti, kas ir kokiems įstatymo projektams darė poveikį.

Darant įtaka privalu registruotis

Šiuo metu Lietuvoje lobistinės veiklos registre tėra 30 fizinių ir juridinių asmenų, iš kurių vos 13 aktyviai užsiima veikla. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad JAV vien Vašingtone veikia daugiau nei 13 000 registruotų lobistų. Kai kurių verslo šakų, pavyzdžiui, farmacijos ar tabako, atstovai Jungtinėse Valstijose šiuo metu samdo kone 6 lobistus vienam politikui. Briuselyje lobistine veikla užsiima daugiau nei 15 000 lobistams priskiriamų asmenų ir organizacijų.

Nors natūralu, kad Vilniuje aptiksime kur kas mažiau norinčiųjų daryti įtaką politikai nei galingųjų sostinėse, reikia pripažinti, kad sunku patikėti, jog tėra 13 veikėjų, bandančių paveikti įstatymų leidėjus. Registruoto lobisto Liudviko Ragauskio teigimu, akivaizdu, kad Lietuvoje veikia daugiau asmenų, tačiau įstatymų spragos leidžia išvengti registracijos. „Manau, realus lobistų skaičius, tiek fizinių, tiek juridinių, siektų apie 50, tad didžioji dalis lobistų veikia neteisėtai“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo L. Ragauskis.

Valstybinės tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sekretoriato atstovės Virginijos Malvinaitės teigimu, asmenys, kurie kreipiasi į politikus norėdami jiems daryti poveikį, privalo registruoti savo veiksmus.

„Kreipdamasis į politiką, lobistas turėtų save identifikuoti ir netgi nurodyti, kokiai trečiajai šaliai jis atstovauja. Žinoma, tokie reikalavimai keliami registruotiems lobistams, kitu atveju ketinimus nustatyti sunkiau“, – pasakojo VTEK atstovė.

Lygesni tarp lygių

Visi leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti lobistai ir ekspertai tiesiogiai ir netiesiogiai leido suprasti, kad didžiausią įtaką teisėkūros procesui Lietuvoje turi Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK), kurios, oficialiais duomenimis, vienija apie 4 200 įmonių. Turint omenyje atstovaujamų įmonių skaičių, natūralu, kad įtaka politikai taip pat didesnė, nes atstovaujamas platus verslo interesas.

Vis dėlto lieka neaišku, kodėl vieni asmenys, darantys vienokį ar kitokį spaudimą politiniams procesams, privalo teikti ataskaitas apie savo veiklą, o kiti veikia atokiau nuo visuomenės akių.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Gamintojai įsipareigojo keisti produktų receptūras: kaip tai paveiks kainą?

 Cukraus mokesčio – išvengta. Bent jau kol kas. Mat gamintojai patys po ilgų derybų su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) susitarė mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį produktuose. Sveikatai – tai nauda, bet ar nuo to ...

NT rinka didžiųjų Lietuvos vystytojų akimis: pigti gali tik tam tikri būstai

 Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pastaraisiais metais dažną galėjo ir šokiruoti – atsidurdavome tarp Europos Sąjungos šalių, kur būstas labiausiai brangsta. Vis dėlto vystytojai įsitikinę, kad stabdžių spausti kol ...

Kelionių advokatas atsakė, ką daryti „Travelonline Baltics“ klientams

 Turizmo departamentui laikinai sustabdžius kelionių organizatoriaus „Travelonline Baltics“ pažymėjimą kyla sąmyšis, ką gi reikės daryti keliones per šią įmonę pirkusiesiems. „Travelonline Baltics“ save ...

„Maxima“ pranešė mažinanti vieno produkto kainas

 Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiandien paskelbė mažinantis praeitais metais itin brangusio produkto – sviesto kainas. Skirtingų prekės ženklų sviestas, tepieji riebalų mišiniai bei kai kurie ...

„Sodra“ nurodo, ką tėvams privalu žinoti

 „Sodra“ primena, kad vaiko priežiūros išmokos už gruodį, kurios išmokamos sausį, yra mažesnės už tas, kurios buvo išmokėtos už kitus 2017 m. mėnesius, dėl skirtingo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir ...

Nustatyta: keldami kainą draudikai specialiai atgraso vairuotojus

 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) rinkoje nustatoma atvejų, kai tam pačiam transporto priemonės valdytojui skirtingi draudikai pateikia pasiūlymus, kuriuose įmokų dydžiai skiriasi kelis kartus ...

Prekių kainos prasidėjus naujiems metams: kur apsipirkti pigiausia?

 Pasibaigus šventiniam šurmuliui, tenka grįžti į kasdienybę. Labiausiai apie tai primena prekybos centruose nykstantys šventiniai atributai ir suaktyvėję išpardavimai. Kokios vyrauja dažno vartojimo prekių kainos ...

Butų ir namų kainos – didžiausios per dešimtmetį

 Butų ir individualių namų kainos daugelyje šalies regionų 2017 metais buvo aukščiausios per pastarąjį dešimtmetį, o kai kuriuose rinkos segmentuose gerino rekordus, viršydamos dar iki krizės fiksuotus ...

Vilniaus oro uosto „Duty free“ parduotuvių laukia grandioziniai pokyčiai

 Jau vasario 1 d. bus pradėta grandiozinė komercinių patalpų pertvarka, į kurią Vilniaus oro uostas planuoja investuoti apie 1,9 mln. eurų. Remonto metu bus perplanuota didžioji dalis išvykimo terminalo erdvių, esančių už keleivių ...

Populiariausios parduotuvės pasiaiškino, kodėl parduoda prastesnės kokybės produktus

 Tyrime dėl galimai žemesnės kokybės maisto produkcijos Lietuvoje prakalbo ir maisto produktų pardavėjai bei tiekėjai. Dalis jų prastenės kokybės produkciją aiškino techninėmis klaidomis, kiti gynėsi, kad pardavėjai neturi įtakos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas