Lobizmas Lietuvoje: kas politikus veikia neoficialiai

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Vilius Petkauskas / Ekonomika.lt

2013-06-28 07:04

Kur galia – ten ir interesai. Tik ne Lietuvoje. Pažvelgus į registruotų lobistų sąrašą, panašu, kad mūsų šalyje vos 13 žmonių bando paveikti įstatymų leidybą – iš politikų niekam nieko nereikia. O kas įtaką daro neoficialiai?

Lobistų veikla – būdas teisėtomis priemonėmis veikti įstatymų leidėjus, siekiant teisėtų tikslų. Čia būtina pabrėžti termino „teisėtas“ aktualumą, mat bet kokios įstatymais nenumatytos priemonės tėra paprasčiausia korupcija ir neturėtų būti painiojama su lobizmu. Vienas esminių reguliuojamos lobistinės veiklos bruožų – galimybė nustatyti, kas ir kokiems įstatymo projektams darė poveikį.

Darant įtaka privalu registruotis

Šiuo metu Lietuvoje lobistinės veiklos registre tėra 30 fizinių ir juridinių asmenų, iš kurių vos 13 aktyviai užsiima veikla. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad JAV vien Vašingtone veikia daugiau nei 13 000 registruotų lobistų. Kai kurių verslo šakų, pavyzdžiui, farmacijos ar tabako, atstovai Jungtinėse Valstijose šiuo metu samdo kone 6 lobistus vienam politikui. Briuselyje lobistine veikla užsiima daugiau nei 15 000 lobistams priskiriamų asmenų ir organizacijų.

Nors natūralu, kad Vilniuje aptiksime kur kas mažiau norinčiųjų daryti įtaką politikai nei galingųjų sostinėse, reikia pripažinti, kad sunku patikėti, jog tėra 13 veikėjų, bandančių paveikti įstatymų leidėjus. Registruoto lobisto Liudviko Ragauskio teigimu, akivaizdu, kad Lietuvoje veikia daugiau asmenų, tačiau įstatymų spragos leidžia išvengti registracijos. „Manau, realus lobistų skaičius, tiek fizinių, tiek juridinių, siektų apie 50, tad didžioji dalis lobistų veikia neteisėtai“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo L. Ragauskis.

Valstybinės tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sekretoriato atstovės Virginijos Malvinaitės teigimu, asmenys, kurie kreipiasi į politikus norėdami jiems daryti poveikį, privalo registruoti savo veiksmus.

„Kreipdamasis į politiką, lobistas turėtų save identifikuoti ir netgi nurodyti, kokiai trečiajai šaliai jis atstovauja. Žinoma, tokie reikalavimai keliami registruotiems lobistams, kitu atveju ketinimus nustatyti sunkiau“, – pasakojo VTEK atstovė.

Lygesni tarp lygių

Visi leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti lobistai ir ekspertai tiesiogiai ir netiesiogiai leido suprasti, kad didžiausią įtaką teisėkūros procesui Lietuvoje turi Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK), kurios, oficialiais duomenimis, vienija apie 4 200 įmonių. Turint omenyje atstovaujamų įmonių skaičių, natūralu, kad įtaka politikai taip pat didesnė, nes atstovaujamas platus verslo interesas.

Vis dėlto lieka neaišku, kodėl vieni asmenys, darantys vienokį ar kitokį spaudimą politiniams procesams, privalo teikti ataskaitas apie savo veiklą, o kiti veikia atokiau nuo visuomenės akių.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Minimalios algos kėlimo paradoksas: atlyginimai paaugs net ir didesnes algas uždirbantiems?

Trišalė taryba pritarė Vyriausybės pasiūlymui nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 20 eurų iki 400 Eur. Tačiau ką tai reiškia didesnes pajamas uždirbantiesiems? Ekonomistai prabyla apie kainų augimo ir darbo užmokesčio ...

Norint pritraukti gamybos milžinus, Lietuvai reikia suskubti: įvardijo silpnąsias vietas

Geidžiamiausiu pastarųjų metų investuotoju laikomą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovę „Tesla“ bandanti prisivilioti Lietuva turėtų paskubėti gerindama investicinę aplinką. „Investuok Lietuvoje“ po apsilankymo ...

Palygino lietuvišką ir švedišką pensiją: pasivyti įmanoma

 Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Bankininkai tvirtina, kad tai lėmė stabili kaupimo sistema Švedijoje, pensijos kaupimo paslaugų kokybė ir aktyvus suinteresuotų šalių ...

Po „Lidlo“ pasiaiškinimo suglumusio Gitano Nausėdos reakcija

 Savaitės pradžioje „Lidlas“ pristatęs naują drabužių kolekciją kurtą kartu su garsiu modeliu Heidi Klum iššaukė ne susižavėjimo pilnus atodūsius, bet pasipiktinimo šūksnius. Mat lietuviai puolė lyginti kainas ...

Lietuvos bankas tikina, kad algos kils sparčiau nei kainos

 Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana ...

Nauji mokesčiai „pasmaugs“ likusius Lietuvoje: aiškėja, kas laukia dirbančiųjų Ekonomistas: aš pats nesitikiu pensijos iš „Sodros“

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę ...

Paviešino, kurie maisto produktai Lietuvoje daug prastesnės kokybės nei Vokietijoje

 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto tyrimą, kurio metu atskleidė, kad Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėtis skiriasi. Net 23-jų iš 33-jų tirtų – prastesnės ...

„Lidlui“ pristačius naują kolekciją – ažiotažas: kodėl ta pati prekė Didžiojoje Britanijoje pigesnė?

 Pirmadienį visose pasaulio „Lidl“ parduotuvėse pradėta prekiauti modelio Heidi Klum drauge su „Lidl“ prekybos tinklu sukurta drabužių kolekcija, tačiau akyliausieji lietuviai netruko palyginti kainas – tą patį ...

Minimalaus atlyginimo „trupinimas“ – idėjų stoka su populizmo prieskoniu

 Kalbos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo netyla metų metus. Tačiau, užuot įvedę vieningą sistemą, kaip turėtų kisti MMA, politikai kone kasmet skiria šiek tiek pinigų minimalų atlygį kilstelti po truputį. Ekonomistai ...

Vaistai nuo emigracijos: tereikia „pažadėtosios“ algos?

 Lietuvai prarandant gyventojus dėl emigracijos belieka svarstyti, koks gi tas receptas, kuris Lietuvą paverstų „pažadėtąja žeme“ į kurią tautiečiai norėtų grįžti. Ir štai čia nuomonės išsiskiria. Ekonomistai teigia, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas