Lošimai – beribis godumas po patriotizmo kauke

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Tomas Čyvas / Balsas.lt

2014-01-27 10:14

Šalyje, nepaisant persenusio įstatymo draudimų ir teismo nutarčių, pelnomasi iš interneto lošimų, kurie yra nelegalūs, o dar mėginama patyliukais sunaikinti minimalią prasilošimo prevenciją. Europos Komisija (EK) Lietuvai galanda kirvį, o Seimas toliau maivosi.

Baisi skuba

Seimas, 2014 metų sausį susirinkęs į neeilinę sesiją, vienu iš neeilinių darbų buvo numatęs skubiai patvirtinti naują Azartinių lošimų įstatymo redakciją. Jos esmė – prikurti Lietuvoje masinių (prasi)lošimo vietų, kurias valdytų tik vietiniai „pateptieji“ lošimų organizatoriai, taip pat cenzūruoti internetą, prisidengiant „grėsme“, kad užsienyje veikiančios lažybų bendrovės nuskriaus ir apiplėš neva skurstančius „nacionalinius“ lošimų organizatorius. Tiesa, prieš pat svarstymą, gavęs kažkokių „naujų pasiūlymų“ (tiksliau, išsigandęs kilusio triukšmo), socialdemokrato Broniaus Bradausko vadovaujamas komitetas ėmė ir paprašė pertraukos. Ačiū Dievui, tačiau kas vis dėlto vyksta?

Pirmiausia lošimai vyksta internete, nors galiojantis įstatymas ir Vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi aiškiai pasakė: NEGALIMA. Skubėti patvirtinti naują Azartinių lošimų įstatymo redakciją gal ir reikia, nes nenaudėlė Europa spaudžia. Lietuva sulaukė išskirtinio EK dėmesio dėl siekio aptverti savo rinką spygliuota viela ir neįsileisti konkurentų. Šaliai gresia piniginės sankcijos už kategorišką nenorą laikytis įsipareigojimų ES.

Azartinių lošimų rinka yra tokia pat rinka, kaip ir visos kitos. Tačiau esminis niuansas čia yra tas, kad ta rinka, Lietuvai tapus ES nare, ne apsiriboja nacionalinėmis sienomis, o apima visas ES valstybes. „ES reikalauja“, – dažnai valdžios lūpose skambanti visokių dalykų pateisinimo poterių pradžia. O dabar yra kažkodėl kitaip. Būtent azartinių lošimų srityje šalis nutarė demonstruoti daug didesnį suverenumą nei spręsdama kokius nors gėjų saviraiškos klausimus.

Būtent iš ES galiojančių nuostatų kyla įpareigojimas užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Taigi turėtų būti ir vienodos azartinių lošimų ar prasilošimų paslaugų teikimo sąlygos tiek vietinėms, tiek kitų ES valstybių bendrovėms. Kyla baisus įtarimas: gal Seimą spaudžia ir terorizuoja užsienio lošimų organizavimo rykliai? Teoriškai tikėtina, praktiškai gali taip ir nebūti, nes rinka labai jau nedidukė ir samdyti šimtus lobistų, kurie sutryptų mūsų vietinius automatų ir rulečių savininkus, nelabai apsimoka. Tai kodėl taip skubama? Kodėl neeilinėje sesijoje?

Už Lietuvą, vyrai!

Panašiau visgi, kad būtent Lietuvoje įsitvirtinusios lošimo ar prasilošimo (priklauso, kaip Seimas balsuos) bendrovės, yra jau beveik panašios į užkalbėtojas, baigiančias įteigti mūsų politikams, kad azartinių lošimų rinkos uždarymas ir sąžiningos konkurencijos bei galimybės vartotojui rinktis eliminavimas yra viešasis interesas, o ne tik dar vienas būdas pasipelnyti. Savo lobistine retorika, kuri nusėda Seimo dokumentų formuluotėse, jos panašios net į Seimo narį Petrą Gražulį, rėkiantį „Už Lietuvą, vyrai!!!“ Girdi, išsigimstančios ES teisė sunaikins tautiškas pokeriavimo tradicijas ir tada jau visi dėvėsime apdriskusias kelnes su dviem užtrauktukais. Vėlgi, tikėtina, bet gali būti ir kitaip.

EK šių metų lapkričio pabaigoje pradėjo oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl galimo nacionalinių teisės aktų prieštaravimo ES teisei. Iš ES pranešimo spaudai: „Komisija yra susirūpinusi, ar su ES teise dera tokios nacionalinės nuostatos, kuriomis, pavyzdžiui, reikalaujama fiziškai įsisteigti toje valstybėje narėje, kurioje norima teikti internetines lošimų paslaugas, pagal kurias subjektai privalo įgyti konkrečią teisinę formą, nustatytą nacionaliniuose teisės aktuose; kuriomis reikalaujama gauti valdžios institucijų sutikimą prieš keičiant akcininkų sudėtį ar kuriomis draudžiamas užsienio kapitalas.“

Apie tai, kas gresia Lietuvai, suskatome domėtis atsakingoje institucijoje, kur mus nukreipė tiesiai pas finansų viceministrą. Simboliška, kad būtent P. Gražulio partijos kolega, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos deleguotas Finansų ministerijos vicevadas Vytautas Galvonas linkęs suvereniai atsikirsti „ES buldozeriui“, neva pasiryžusiam sutraiškyti neva egzistuojančius lošimo organizavimo tradicinius verslus, be kurių turbūt visi pamirš ne tik „Klumpakojį“, bet ir Arvydą Sabonį.

Komentuodamas EK pradėtą tyrimą, galintį brangiai kainuoti mūsų mokesčių mokėtojams, V. Galvonas pasakojo seniai žinomas aplinkybes: „Šiuo metu galiojantis Azartinių lošimų įstatymas draudžia organizuoti lošimus internetu, tačiau kai kurios bendrovės, gavusios Lošimų priežiūros komisijos licencijas, leidžia suteikti savo klientams informaciją apie statymus nuotoliniu būdu – telefonu ar internetu, tačiau tai nelaikytina lažybų organizavimu internete (teismui atrodo kitaip – aut. past.). Klientų valią priimantis fizinis asmuo, lažybų tarpininkas, esantis konkrečioje patalpoje – lažybų punkte. Būtent šiam klientui suformuojama lažybų kortelė. Jei reikia, ji gali būti atspausdinama, vėliau patikrinama, kaip pasibaigė įvykis ir, esant laimėjimui, išmokami pinigai. Gali būti išmokami grynaisiais lažybų punkte, o gali būti pervedami į to asmens atsiskaitomąją sąskaitą. Taip užtikrinama reali apskaita, tiek mokestinė, tiek fiksuojant asmenis, kuriems lošti negalima, pavyzdžiui, nepilnamečius. O tikrieji azartiniai lošimai organizuojami internetu, neturint nei fizinio lažybų tarpininko, nei realios įstatymų kontrolės. Visą procesą prižiūri programinė įranga. Paminėtina, kad galima ne tik žaisti lažybose, bet ir naudotis kitomis lošimo priemonėmis: kazino, lošimo automatų, totalizatorių, bingo ir t. t. Automatiškai patikrinami įvykiai, apskaitomi ir išmokami pinigai. Taigi, jokios kontrolės nėra: viską atlieka programinė įranga ir tai vykdoma ne Lietuvos teritorijoje – negali jų kontroliuoti.Lietuvos Respublikoje organizuoti lažybas galima įsteigus juridinį asmenį ir atitinkamomis sąlygomis gavus licenciją tokiems lošimams organizuoti. Gavus tokią licenciją, užsienio bendrovė galėtų vykdyti tokią pačią veiklą, kokią šiuo metu vykdo jau licencijas turinčios bendrovės. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad, interpretuojant teisės aktus kitaip, susidarytų labai paradoksali situacija. Lietuvos Respublikoje teisėtai veikiančios bendrovės negalėtų laisvai vykdyti savo valios – rinkti informacijos apie klientą nuotoliniu būdu. O visiškai neturinčios licencijos, visiškai mokesčių nemokančios ir visiškai nekontroliuojamos bendrovės toliau galėtų laisvai teikti savo paslaugas.“

Straipsnio puslapiai:

- Tomas Čyvas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas