Lošimas su planeta (1)

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Josephas E. Stiglitzas

2011-04-21 14:27

Japonijos žemės drebėjimas ir Fukušimos atominėje elektrinėje tebetrunkanti branduolinė krizė bauginamai primena JAV finansinį krachą, kuris pagreitino Didįjį nuosmukį.

Abu šie įvykiai pateikia akivaizdžių pamokų apie riziką ir apie tai, kaip sunkiai su ja gali susitvarkyti rinkos bei visuomenės.

Viena vertus, negalima lyginti žemės drebėjimo, kurio metu per 25 tūkst. žmonių žuvo arba yra dingę be žinios, ir finansinės krizės, kuriai negali būti priskirti tokie akivaizdūs fiziniai nuostoliai. Tačiau kai pradedama kalbėti apie branduolinio kuro išsiliejimą Fukušimos atominėje elektrinėje, atsiranda bendra tema, siejanti šiuos du įvykius.

Ir branduolinės energetikos, ir finansų srities ekspertai mus užtikrino, kad pasitelkiant technologijas panaikinta bet kokia katastrofos rizika. Įvykiai parodė, kad jie klydo: pavojai ne tik egzistavo – jų pasekmės buvo tokios didžiulės, kad jie panaikino bet kokią tariamą naudą, kurią technologijų lyderiai taip aukštino.

Dar iki krizės JAV ekonomikos specialistai – nuo centrinio banko vadovo iki finansų magnatų – gyrėsi, kad mes išmokome suvaldyti rizikas. „Naujoviški“ finansiniai instrumentai, kaip išvestinės finansinės priemonės (angl. derivatives) ir kredito rizikos apsikeitimo sandoriai (angl. credit-default swaps), leido ekonomikos srityje riziką paskirstyti. Dabar mes žinome, kad jie suklaidino ne tik visuomenę, bet ir save.

Pasirodė, kad finansų burtininkai nesuvokė rizikos painumo, jau nekalbant apie pavojus, kuriuos kelia „juodosios gulbės” – šis įvardijimas apibūdina retai pasitaikančius įvykius, kurių pasekmės – didelės. Net tai, kas turėjo įvykti bent kartą per šimtmetį ar kartą per žmonijos egzistavimą, vyksta kas dešimt metų. Dar blogiau tai, kad ne tik šių reiškinių dažnumas buvo nepakankamai įvertintas, bet suklysta ir skaičiuojant potencialią jų žalą – kai kas panašaus į atominėms elektrinėms vis nutinkančius radioaktyvių medžiagų nutekėjimus.

Ekonomikos ir psichologijos tyrimai padeda suprasti, kodėl taip dažnai klystame rizikos valdymo srityje. Turime per mažai duomenų, kad galėtume vertinti retus įvykius, tad labai sunku atlikti tikslius skaičiavimus. Sistema, kuri apskaičiuoja nuostolius ir privatizuoja pelną, pasmerkta blogam rizikos valdymui.

Finansų sektorius buvo pilnas įvairių institucijų problemų ir išorės veiksnių. Reitingų agentūros buvo skatinamos skirti aukštus reitingus didelės rizikos investicinių bankų išleidžiamiems vertybiniams popieriams, iš kurių jie kraudavosi pelnus.

Hipotekos kūrėjai neprisiėmė jokių padarinių dėl savo atsakomybės stokos. Net tie, kurie užsiėmė grobuonišku skolinimu ar prekiavo tokiais vertybiniais popieriais, pasmerktais atnešti nuostolių.

Tad kyla dar vienas klausimas: ar mūsų dar laukia nauji „juodosios gulbės“ įvykiai? Gaila, tačiau kai kurie dideli pavojai, su kuriais susiduriame šiandien, nėra tokie reti nutikimai.

Straipsnio puslapiai:

- Josephas E. Stiglitzas

Gairės: Japonija, nuosmukis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas