Lošimų automatus ketinama sujungti į vieną sistemą

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Lošimo automatai

BNS

2016-02-19 15:44

Lietuvoje naudojamos lošimo automatus ketinama sujungti į vieningą sistemą, kuri leis vykdyti jų kontrolę ir duomenų nuotoliniu būdu. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija tokiems ketinimams nepritaria ir teigia, jog taip iš azartinių lošimų rinkos bus pašalinti nuosaikūs, riboto statymo dydžio B kategorijos lošimai.

Azartinių lošimų įstatymo pataisas parengusios Finansų ministerijos teigimu, siūlomi įstatymo pakeitimai užtikrins skaidresnę azartinių lošimų organizatorių veiklą bei leis užkardyti korupcijos apraiškų galimybes lošimų priežiūrą atliekančiose institucijose.

„Naujos nuostatos padėtų sumažinti tiek verslo subjektų, tiek priežiūros tarnybų administracinę naštą, nes lošimo automatų veikla būtų kontroliuojama ir duomenys apskaitomi nuotoliniu būdu. Taip būtų sukurtos sąlygos atsisakyti lošimo automatų patikrinimų lošimų organizavimo vietose, pakartotinio jų plombavimo, lošimo įrenginių apskaitos žurnalų pildymo ir finansinių ataskaitų teikimo fiziniu būdu“, - pranešime spaudai sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Siūloma nustatyti, kad kiekviena azartinius lošimus organizuojanti ir lošimo automatus eksploatuojanti bendrovė privalės juos sujungti į lošimo automatų duomenų valdymo sistemą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Minėtoji sistema užfiksuotus ir apdorotus lošimo automatų identifikacinius, veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenis perduos saugoti Lošimų priežiūros tarnybos administruojamai lošimo automatų kontrolės sistemai.

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, jungianti B kategorijos lošimų automatų salonus valdančius lošimų organizatorius, teigia kategoriškai nepritarianti Finansų ministerijos siūlymams. Asociacijos teigimu, atsižvelgiant į B kategorijos statymų ribas, šiuos automatus jungti į tinklą nėra jokios verslo logikos, o esamas kontrolės lygis ir taip yra vienas griežčiausių Europoje.

„Finansų ministerija dar tik po poros metų planuoja nustatyti konkrečius techninius reikalavimus, o jau dabar kažkaip suskaičiavo, kad tai verslui kainuos iki 2,6 mln. eurų. Ir visa tai dengiama „administracinės naštos mažinimo“ vėliava, kai realiai siūloma pataisa yra tiesioginis šiuo metu veikiančių verslo subjektų žlugdymas radikaliai padidinat pagrindinės veiklos sąnaudas“, - komentare BNS sakė Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas Samoilas Kacas.

„Finansų ministro deklaruojama „administracinė našta“ šiandien susiveda ne daugiau kaip į pusdienį vieno darbuotojo laiko, o tai priešpastatoma milijoniniams reikalavimams didinti sąnaudas, iš esmės išmetant ir nurašant į nuostolius didžiąją dalį naudojamų įrenginių,“ - pridūrė S.Kacas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Diskriminacija dėl lyties darbo skelbimuose – tik ledkalnio viršūnė

Nors Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas įsigaliojo dar 1999 metais, lytinė diskriminacija sutinkama itin dažnai. „Eurostat“ duomenimis, 2015 metais vien moterų atlyginimas Lietuvoje buvo 10 procentų mažesnis, nei tas pačias ...

Minimalaus atlyginimo likimas Lietuvoje: ar prilygs kitoms ES šalims?

Praeitais metais Lietuvoje du kartus padidintas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) vis dar neprilygsta kitų Europos Sąjungos šalių minimaliam darbo užmokesčiui. Šiais metais jis nebedidės, tačiau gal ir nėra kaip kelti minimalų ...

Kas pernai uždirbo daugiausiai?

Pernai daugiausia uždirbusių darbuotojų pagal darbo sritis penketukas nedaug pakito nuo 2015-ųjų – jame puikuojasi eksporto, vadovavimo ir valdymo, statybos ir informacinių technologijų specialistai. Vienintelė sritis, pernai nebepatekusi į ...

Portalą tv3.lt skaito daugiau nei milijonas lankytojų

Naujienų ir pramogų portalas tv3.lt „Gemius Baltic“ sausio mėnesio duomenimis toliau augo ir jau trečią mėnesį iš eilės yra trečias pagal lankomumą portalas Lietuvoje. Portalo tv3.lt populiarumas nuolat auga tarp mobiliųjų ...

Paskelbta, kiek sausį didėjo kainos

Ekonomistai prognozavo, kad šiais metais kainos didės. Ir pirmuoju mėnesiu jau matoma infliacija, tačiau dar nedidelė. 2017 m. sausio mėn., palyginti su 2016 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., ...

Kada butai buvo pigiausi?

Per paskutinius dešimt metų nekilnojamojo turto rinka patyrė ir nuosmukių, ir pakilimų. Paskutiniaisiais metais būsto kainos itin augo. Tačiau ar visur? Portalo Aruodas.lt skelbimuose siūlytos parduodamų būtų kainos atskleidžia, kad ...

Senos statybos namų ateitis – belieka nugriauti?

Vienintelis Lietuvoje augantis miestas – Vilnius. Kol visi kiti kenčia nuo emigracijos, čia žmonių daugėja. Tad be abejonės miestas plėsis ir keisis. Tačiau kaip? Žvilgsnis krypsta į senos statybos namus, kuriuos net manoma ...

Bute negyveni, neremontuoji, tačiau už statybinių medžiagų išvežimą moki

Įsivaizduokite: nusiperkate butą su daline apdaila naujos statybos name, manote, kad galėsite iš lėto įsirenginėti pats arba pasikviesite gerus meistrus, tačiau jie darbus pradės tik po kelių mėnesių. Kaip ir jokių problemų neturėtų būti? ...

Išvykę studentai – peilis Lietuvos ekonomikai?

Lietuvą palieka ne tik žmonės ieškodami geresnio darbo, bet ir studentai ieškodami geresnės studijų kokybės. Tą pastebėjo ir ekonomistas iškėlęs teoriją, kad ateityje išleisime daug daugiau Jungtinėje Karalystėje nei ...

Ką galima nusipirkti už 1 eurą ir mažiau?

Pastaruoju metu vyksta diskusijos, ką Lietuvoje galima įsigyti už 1 eurą? Sausio gale savo statistiką pateikė prekybos tinklas „Lidl“, o dabar ir „Maxima“. Tuomet „Lidl“ atstovai pateikė kainų analizės ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas