Lošimų automatus ketinama sujungti į vieną sistemą

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Lošimo automatai

BNS

2016-02-19 15:44

Lietuvoje naudojamos lošimo automatus ketinama sujungti į vieningą sistemą, kuri leis vykdyti jų kontrolę ir duomenų nuotoliniu būdu. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija tokiems ketinimams nepritaria ir teigia, jog taip iš azartinių lošimų rinkos bus pašalinti nuosaikūs, riboto statymo dydžio B kategorijos lošimai.

Azartinių lošimų įstatymo pataisas parengusios Finansų ministerijos teigimu, siūlomi įstatymo pakeitimai užtikrins skaidresnę azartinių lošimų organizatorių veiklą bei leis užkardyti korupcijos apraiškų galimybes lošimų priežiūrą atliekančiose institucijose.

„Naujos nuostatos padėtų sumažinti tiek verslo subjektų, tiek priežiūros tarnybų administracinę naštą, nes lošimo automatų veikla būtų kontroliuojama ir duomenys apskaitomi nuotoliniu būdu. Taip būtų sukurtos sąlygos atsisakyti lošimo automatų patikrinimų lošimų organizavimo vietose, pakartotinio jų plombavimo, lošimo įrenginių apskaitos žurnalų pildymo ir finansinių ataskaitų teikimo fiziniu būdu“, - pranešime spaudai sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Siūloma nustatyti, kad kiekviena azartinius lošimus organizuojanti ir lošimo automatus eksploatuojanti bendrovė privalės juos sujungti į lošimo automatų duomenų valdymo sistemą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Minėtoji sistema užfiksuotus ir apdorotus lošimo automatų identifikacinius, veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenis perduos saugoti Lošimų priežiūros tarnybos administruojamai lošimo automatų kontrolės sistemai.

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, jungianti B kategorijos lošimų automatų salonus valdančius lošimų organizatorius, teigia kategoriškai nepritarianti Finansų ministerijos siūlymams. Asociacijos teigimu, atsižvelgiant į B kategorijos statymų ribas, šiuos automatus jungti į tinklą nėra jokios verslo logikos, o esamas kontrolės lygis ir taip yra vienas griežčiausių Europoje.

„Finansų ministerija dar tik po poros metų planuoja nustatyti konkrečius techninius reikalavimus, o jau dabar kažkaip suskaičiavo, kad tai verslui kainuos iki 2,6 mln. eurų. Ir visa tai dengiama „administracinės naštos mažinimo“ vėliava, kai realiai siūloma pataisa yra tiesioginis šiuo metu veikiančių verslo subjektų žlugdymas radikaliai padidinat pagrindinės veiklos sąnaudas“, - komentare BNS sakė Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas Samoilas Kacas.

„Finansų ministro deklaruojama „administracinė našta“ šiandien susiveda ne daugiau kaip į pusdienį vieno darbuotojo laiko, o tai priešpastatoma milijoniniams reikalavimams didinti sąnaudas, iš esmės išmetant ir nurašant į nuostolius didžiąją dalį naudojamų įrenginių,“ - pridūrė S.Kacas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Gera žinia tūkstančiams gyventojų: didesnės sąskaitos yra neteisėtos

Kainų komisija, įvertinusi situaciją ir tai, kad vartotojai turi apmokėti sąskaitas iki mėnesio pabaigos, laikosi pozicijos, kad UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“ sąskaitose nurodytos nepriemokos už normatyvus ...

Biurų statymo įkarštis: primins 2008 metus

Modernių biurų plėtra nors ir skirtingais tempais, tačiau vyksta visuose trijuose pagrindiniuose šalies didmiesčiuose: Klaipėdoje po ilgos pertraukos įgyvendinti pirmieji nauji biurų projektai, Kaune kol kas plėtojami nedidelės apimties ...

Ekonomistų kirtis finansų ministrei: reikia tvarkyti sistemą, o ne duoti išmaldą

Ekonomistai socialiniame tinkle sukilo prieš finansų ministrę Rasą Budbergytę. Jai pasidalinus nuotrauka, kurioje perka mokyklines prekes labdarai, ekonomistai pastebėjo, kad reikėtų imtis ne reklamos prieš rinkimus, o rimto darbo ...

Milijonus iš valstybės gaunanti LRT už rinkimines laidas nori tūkstančių (2)

Jau daugiau nei metus visuomeninio transliuotojo LRT veikla yra finansuojama tik iš valstybės biudžeto. Televizijai ir radijui skirima dešimtys milijonų eurų. Tačiau ir to pasirodo negana, nes už priešrinkiminių debatų ...

Elektros kaina Lietuvoje ir Suomijoje – beveik vienoda

Nors trečią rugpjūčio savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje nežymiai augo, ji beveik nesiskyrė nuo kainos, užfiksuotos Suomijoje. Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje buvo vos 12 ct/MWh brangesnė už elektrą Suomijoje. Praėjusią ...

Didės pieno supirkimo kaina

Per šių metų birželio ir liepos mėnesius Lietuvoje stabilizavosi pieno supirkimo kaina, o per ateinančius du mėnesius tikimasi didesnio jos augimo, teigia Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus ...

Lietuvos jaunimas praktikų atsisako, tačiau nekvalifikuoto darbo – ne

Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste išsiskiria kiek neįprasta jaunimo darbo rinka. Čia net apie 9 kartus daugiau jaunuolių dirbančiųjų nei atliekančių praktiką. Pasak pašnekovų tai ...

Atskleisti lietuvių kelionių įpročiai: vis dažniau dairomasi šalimais

Baigiantis vasarai ir atostogų metui, kelionių organizatoriai pradeda stebėti šiais metais išryškėjusias kelionių tendencijas. Pastebima, kad vis daugiau gyventojų susidomi tuo, ką gali pasiūlyti Lietuva. Kelionių ...

Avarijos daugiabučiuose – ir dėl sistemų senumo, ir dėl žmonių neatsakingumo Sužinokite, kuriuose mikrorajonuose jų daugiausia

„Mano būstas“ pirmą kartą sudarė viešą avarijų Vilniaus daugiabučiuose namuose žemėlapį. Jame matyti, kad daugiausia avarinių iškvietimų fiksuojama seniausiuose sostinės rajonuose: Naujamiestyje, Žirmūnuose ir ...

Kodėl žlunga jauni verslai: 4 dažnos pradedančiųjų klaidos

Kasmet Lietuvos rinką papildo šimtai naujų verslininkų, tačiau nemaža dalis jaunų verslų žlunga jau po pirmųjų veiklos metų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. bankroto procesas šalyje buvo pradėtas net 120 iki 2 ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas