Lošimų automatus ketinama sujungti į vieną sistemą

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Lošimo automatai

BNS

2016-02-19 15:44

Lietuvoje naudojamos lošimo automatus ketinama sujungti į vieningą sistemą, kuri leis vykdyti jų kontrolę ir duomenų nuotoliniu būdu. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija tokiems ketinimams nepritaria ir teigia, jog taip iš azartinių lošimų rinkos bus pašalinti nuosaikūs, riboto statymo dydžio B kategorijos lošimai.

Azartinių lošimų įstatymo pataisas parengusios Finansų ministerijos teigimu, siūlomi įstatymo pakeitimai užtikrins skaidresnę azartinių lošimų organizatorių veiklą bei leis užkardyti korupcijos apraiškų galimybes lošimų priežiūrą atliekančiose institucijose.

„Naujos nuostatos padėtų sumažinti tiek verslo subjektų, tiek priežiūros tarnybų administracinę naštą, nes lošimo automatų veikla būtų kontroliuojama ir duomenys apskaitomi nuotoliniu būdu. Taip būtų sukurtos sąlygos atsisakyti lošimo automatų patikrinimų lošimų organizavimo vietose, pakartotinio jų plombavimo, lošimo įrenginių apskaitos žurnalų pildymo ir finansinių ataskaitų teikimo fiziniu būdu“, - pranešime spaudai sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Siūloma nustatyti, kad kiekviena azartinius lošimus organizuojanti ir lošimo automatus eksploatuojanti bendrovė privalės juos sujungti į lošimo automatų duomenų valdymo sistemą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Minėtoji sistema užfiksuotus ir apdorotus lošimo automatų identifikacinius, veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenis perduos saugoti Lošimų priežiūros tarnybos administruojamai lošimo automatų kontrolės sistemai.

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, jungianti B kategorijos lošimų automatų salonus valdančius lošimų organizatorius, teigia kategoriškai nepritarianti Finansų ministerijos siūlymams. Asociacijos teigimu, atsižvelgiant į B kategorijos statymų ribas, šiuos automatus jungti į tinklą nėra jokios verslo logikos, o esamas kontrolės lygis ir taip yra vienas griežčiausių Europoje.

„Finansų ministerija dar tik po poros metų planuoja nustatyti konkrečius techninius reikalavimus, o jau dabar kažkaip suskaičiavo, kad tai verslui kainuos iki 2,6 mln. eurų. Ir visa tai dengiama „administracinės naštos mažinimo“ vėliava, kai realiai siūloma pataisa yra tiesioginis šiuo metu veikiančių verslo subjektų žlugdymas radikaliai padidinat pagrindinės veiklos sąnaudas“, - komentare BNS sakė Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas Samoilas Kacas.

„Finansų ministro deklaruojama „administracinė našta“ šiandien susiveda ne daugiau kaip į pusdienį vieno darbuotojo laiko, o tai priešpastatoma milijoniniams reikalavimams didinti sąnaudas, iš esmės išmetant ir nurašant į nuostolius didžiąją dalį naudojamų įrenginių,“ - pridūrė S.Kacas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Naujas įvertinimas: Lietuva tapo konkurencingesne

Šiandien Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) paskelbtame 2016–2017 m. konkurencingumo tyrime Lietuvos konkurencingumas tarp 138 šalių pakilo 1 pozicija – iš 36 į 35 vietą. Per pastaruosius trejus metus Lietuvos ...

Pirkti alkoholio – tik su dokumentu: minus 40 tūkstančių degtinės butelių per dieną (1)

Perkant alkoholinius gėrimus parodyti asmens amžių nurodantį dokumentą daugumoje šalies parduotuvių pradėta prašyti nuo rugsėjo 2 d. Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) paskelbė, kad nuo to laiko alkoholio pardavimai ...

Brokerio paslaugos: ar verta mokėti ir kokios alternatyvos?

Įsigyjant nekilnojamąjį turtą (NT) ar ieškant būsto nuomai tenka susidurti su brokerių paslaugomis. Pastarosios apmokestinamos gana ne pigiai. Visgi nuomonių pasitaiko įvairių – vieni tikina, kad kreiptis ir naudotis jų teikiamomis ...

Vaistai lėtėjančiai Lietuvos ekonomikai – užsienio investicijos ir struktūrinės reformos

Jei po krizės Lietuvos ekonomika rodė puikius atsigavimo ženklus, dabar prarandame lyderystę pagal ekonomikos augimo tempus ir nebegalima pasakyti, kad į mus lygiuojasi ES šalys. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento ...

Optimizmas į Lietuvos namų ūkius ateis tik po kelerių metų

Statistiniai duomenys rodo, kad gyvenimo lygis Lietuvoje gerėja, tačiau daugiau kaip pusė (64 proc.) gyventojų teigia, kad jų gyvenimo kokybė per kelerius metus suprastėjo. Paprašyti įvardinti, kaip pasikeitė jų šeimos gyvenimo lygis ...

Būstas mieste ar užmiestyje: kuo lietuviai skiriasi nuo kitų?

Daugelis naujakurių dažnai susiduria su dilema: kur gyventi – ar centre, kur viskas tarsi ranka pasiekiama, ar priemiestyje su nuosavu, nors ir nedideliu, ploteliu žemės. Taigi, ką renkasi lietuviai ir kodėl jie išsiskiria kitų ...

Nauja mada kapinėse: 3D antkapius įpirks ne kiekvienas

Kapinių puošyba – nuo seno lietuviams aktuali tema. Kol vieni renkasi sodinti našlaites, kiti linkę kapą užkloti plytelėmis ar dirbtine žole. Tačiau nenorintiems daug vargti prižiūrint kapus, siūloma naujovė - 3D ...

Teisininkė apie Darbo kodeksą: nebūna, kad ir vilkas sotus, ir avys sveikos

Pirminio Darbo kodekso kūrimo darbo grupėje dalyvavusi teisininkė Ieva Povilaitienė teigia mananti, kad Seimo priimtas naujasis Darbo kodeksas iš esmės yra subalansuotas. Anot jos, pirminis kodekso variantas kai kuriomis nuostatomis netgi ...

Seimas atmetė prezidentės veto: įsigalioja naujasis Darbo kodeksas

Seimo nariai trečiadienį atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl naujojo Darbo kodekso ir paliko birželį priimtą kodekso variantą, liberalizuojantį darbo santykius. Už tai balsavo 74 parlamentarai, 39 buvo prieš, 10 ...

Verslo plėtra: kur ir kodėl investuoja tie, kurie išaugo Lietuvos rinką?

Pastaraisiais metais matome vis daugiau Lietuvos verslo plėtros užsienyje pavyzdžių. Apie žingsnius į kitų valstybių rinkas skelbia pačia įvairiausia veikla – nuo maisto išvežiojimo iki užsakomųjų skrydžių – užsiimančios ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas