Lošimų automatus ketinama sujungti į vieną sistemą

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Lošimo automatai

BNS

2016-02-19 15:44

Lietuvoje naudojamos lošimo automatus ketinama sujungti į vieningą sistemą, kuri leis vykdyti jų kontrolę ir duomenų nuotoliniu būdu. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija tokiems ketinimams nepritaria ir teigia, jog taip iš azartinių lošimų rinkos bus pašalinti nuosaikūs, riboto statymo dydžio B kategorijos lošimai.

Azartinių lošimų įstatymo pataisas parengusios Finansų ministerijos teigimu, siūlomi įstatymo pakeitimai užtikrins skaidresnę azartinių lošimų organizatorių veiklą bei leis užkardyti korupcijos apraiškų galimybes lošimų priežiūrą atliekančiose institucijose.

„Naujos nuostatos padėtų sumažinti tiek verslo subjektų, tiek priežiūros tarnybų administracinę naštą, nes lošimo automatų veikla būtų kontroliuojama ir duomenys apskaitomi nuotoliniu būdu. Taip būtų sukurtos sąlygos atsisakyti lošimo automatų patikrinimų lošimų organizavimo vietose, pakartotinio jų plombavimo, lošimo įrenginių apskaitos žurnalų pildymo ir finansinių ataskaitų teikimo fiziniu būdu“, - pranešime spaudai sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Siūloma nustatyti, kad kiekviena azartinius lošimus organizuojanti ir lošimo automatus eksploatuojanti bendrovė privalės juos sujungti į lošimo automatų duomenų valdymo sistemą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Minėtoji sistema užfiksuotus ir apdorotus lošimo automatų identifikacinius, veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenis perduos saugoti Lošimų priežiūros tarnybos administruojamai lošimo automatų kontrolės sistemai.

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, jungianti B kategorijos lošimų automatų salonus valdančius lošimų organizatorius, teigia kategoriškai nepritarianti Finansų ministerijos siūlymams. Asociacijos teigimu, atsižvelgiant į B kategorijos statymų ribas, šiuos automatus jungti į tinklą nėra jokios verslo logikos, o esamas kontrolės lygis ir taip yra vienas griežčiausių Europoje.

„Finansų ministerija dar tik po poros metų planuoja nustatyti konkrečius techninius reikalavimus, o jau dabar kažkaip suskaičiavo, kad tai verslui kainuos iki 2,6 mln. eurų. Ir visa tai dengiama „administracinės naštos mažinimo“ vėliava, kai realiai siūloma pataisa yra tiesioginis šiuo metu veikiančių verslo subjektų žlugdymas radikaliai padidinat pagrindinės veiklos sąnaudas“, - komentare BNS sakė Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas Samoilas Kacas.

„Finansų ministro deklaruojama „administracinė našta“ šiandien susiveda ne daugiau kaip į pusdienį vieno darbuotojo laiko, o tai priešpastatoma milijoniniams reikalavimams didinti sąnaudas, iš esmės išmetant ir nurašant į nuostolius didžiąją dalį naudojamų įrenginių,“ - pridūrė S.Kacas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Perskaičiuojamos ir papildomos bei pailgintos atostogos darbuotojams

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo nuo liepos 1 d. turėtų būti patvirtinta pailgintų ir papildomų atostogų skyrimo ir apskaičiavimo tvarka, jau suderintas su suinteresuotoms institucijoms ir ...

Kelionės į pajūrį traukiniu – jau nuo šio savaitgalio

Jau šį penktadienį, gegužės 26 d., startuoja pirmasis „Pajūrio ekspresas“ – vasaros sezono naujovė, kuria „Lietuvos geležinkeliai“ siūlo keleiviams pajūrio kurortus pasiekti šiuolaikišku ir patogiu ...

Į Lietuvą atkeliauja dar viena užsienio bendrovė: kurs mokymų programą bei naujas darbo vietas

Austrijos logistikos automatizavimo sistemų vystymo bendrovės „TGW Logistics Group“ Šiaurės Europos padalinys „TGW Limited“ inžinerinių paslaugų centrą kurs Kaune. Pagrindinė centro veikla bus bendrovės projektų ...

„Norfa“ didina atlyginimus kasininkams

„Norfos mažmenos“ prekybos tinklo kasininkų algos nuo birželio mėn. didės 15 procentų. Po atlyginimų padidinimo, mėnesinis vidutinis „Norfų“ kasininkų bruto (prieš mokesčius) darbo užmokestis turėtų siekti apie 680 ...

Kur atlyginimai balandį buvo didžiausi?

Nuo šių metų „Sodrai“ pradėjus viešinti mokamus vidutinius atlyginimus įmonėse, šios lyg ant delno. Kiekvieną mėnesį galima stebėti, kaip keičiasi žinomiausių įmonių atlyginimai bei kur mokami didžiausi. Naujienų ...

Kiek kainuoja tapti vairuotoju Lietuvoje?

Kasmet dešimtys tūkstančių žmonių Lietuvoje nusprendžia tapti vairuotojais ir pradeda ruoštis vairavimo egzaminams. Pasiruošimas reikalauja ne tik laiko ir kantrybės, bet ir pinigų: reikia mokėti už vairavimo kursus, įvairias ...

Lietuvoje – nauji kelionių pasiūlymai

Po sezono pertraukos į Lietuvą sugrįžo tiesioginiai skrydžiai į Rusijos kultūros sostine tituluojamą Sankt Peterburgą. Be to, vienas kelionių organizatorių pranešė apie žiemos sezono keliones į Egiptą. Šiandien iš Vilniaus oro ...

Svarbiausi Darbo kodekso pakeitimai: ką privalo žinoti kiekvienas?

Šią savaitę Seimas turėtų apsispręsti dėl naujojo Darbo kodekso nuostatų – kaip darbo santykių reguliavimas turėtų atrodyti nuo liepos 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė pagrindinius pokyčius. Pasak Darbo kodekso ...

Paaiškino, kam nuo liepos priklauso didesnės algos

Nuo liepos mėnesio kvalifikuotiems darbuotojams darbdaviai privalės mokėti didesnę, nei minimali, algą. Tai numato naujasis Darbo kodeksas. Ministerija paaiškino, kas tie laimingieji, kurie jau vasarą sulauks didesnių ...

Ekonomistas siunčia perspėjimą: nieko nekeičiant Lietuvos ekonomikai liko 5 metai

Danija – pavyzdys, kuriuo norėtų sekti kiekviena valstybė ir priešiškoji Graikija, kuria nenorėtų tapti nei viena šalis. Kur tarp jų atsiduria Lietuva? Šiandien Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai panaši ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas