M. A. Orensteinas: Baltarusijos tamsybė ar aušra?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Mitchellas A. Orensteinas / Project-syndicate.org

2011-02-22 10:25

Arabų pasaulyje siaučiant demokratiniams protestams, Baltarusijoje reikalai pakrypo į dar blogesnę pusę. Ypač po to, kai šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka numalšino porinkimines demonstracijas ir įkalino septynis iš devynių buvusių kandidatų į prezidento postą.

Į tokius įvykius reaguodami Vakarai, konkrečiai Europos Sąjunga (ES), turėtų vertinti šiuos A. Lukašenkos veiksmus kaip lūžio momentą, kuomet režimas nesulaukia piliečių palaikymo ir yra priverstas susidurti su pasenusio socioekonominio modelio žlugimu.

A. Lukašenkos režimas rėmėsi į tris ramsčius: socialinio susitarimo, kuris žada nacionalinę nepriklausomybę ir garantuoja minimalias pajamas mainais už nebylų pritarimą diktatoriškai valdžiai; propagandos mašinos, kuri sustiprina šio susitarimo vertę ir būtinybę; ir didžiulio saugumo aparato.

Daugelį metų nuo pirmojo A. Lukašenkos išrinkimo šalies prezidentu 1994 metais, dauguma Baltarusijos gyventojų toleravo jo režimą, nes tikėjo, kad tai juos apsaugojo nuo kaimynės Rusijos „Laukinių Rytų“ kapitalizmo – korumpuotos privatizacijos, darbo vietų praradimo ir mafijos valdymo. Tačiau laikui bėgant ir vis daugiau baltarusių išvykstant į Vakarus, tikėjimas A. Lukašenkos lyderyste sumenko.

Atlyginimai Baltarusijoje yra kur kas mažesni nei byloja oficialūs duomenys – greičiausiai apie 200–300 JAV dolerių (520–780 litų) per mėnesį. Nedarbo lygis – 0,7 proc., tačiau labiausia dėl to, kad užsiregistravusieji į bedarbių gretas yra siunčiami dirbti viešųjų darbų, o ten gauna po 10–15 JAV dolerių (25–40 litus) per mėnesį. Kainos yra didelės dėl prekybos draudimų ir vyriausybės paramos neproduktyvioms šalies kompanijoms. Ekonomikos augimas artėjant prezidento rinkimams dėl milžiniškų valstybės išlaidų smarkiai šoktelėjo. 2010 metais jis oficialiai siekė 7,6 proc., tačiau nuo tada, teigiama, staigiai krito žemyn.

Kad ir kaip sėkmingai Baltarusijai pavykdavo išlaikyti gerą gyvenimo lygį, šiandien akivaizdu, kad šalis nesugeba išlaikyti valstybėms kaimynėms būdingo dinamiškumo. Nors dauguma pensininkų ir darbuotojų vis dar patenkinti A. Lukašenkos režimu, jaunimas ir išsilavinę, talentingi žmonės rinkimuose balsavo prieš jį.

Trapiam prezidento ego to buvo per daug. Didėjant represijoms ir protestams iš Vakarų, A. Lukašenka inauguracinėje kalboje pareiškė, kad netoleruos jokių grasinimų „stabilumui“.

A. Lukašenka nėra kvailas. Jis gali negerbti rinkimų rezultatų, tačiau taip pat negali ignoruoti paskutinių rinkimų metu išryškėjusio fakto dėl jo režimo nepopuliarumo. Jo problema – visiškas režimo legitimumo praradimas. Tai reiškia, kad represijų gali nepakakti. Šalies gyventojams jis turi pasiūlyti naują sandorį – ekonomikos modernizaciją kartu su politiniu „stabilumu“.

Straipsnio puslapiai:

- Mitchellas A. Orensteinas

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas