M. Chazinas: bręsta socialinė katastrofa (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Simono Švitros (Fotodiena) nuotr.

Dina Sergijenko / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2011-09-28 15:45

Pagrindinė ekonomikos kuluarų pokalbių tema – artėjanti antroji krizė. Tačiau garsus Rusijos ekonomistas ir publicistas Michailas Chazinas savaitraščiui „Ekonomika.lt“ tvirtino, kad krizė, apie kurią kalbama, nėra nauja, tik tebetrunkanti senoji, iš peties kirsianti mažos valstybėms.

Vis daugiau ekonomistų pranašauja antrąją finansinę krizę. Koks tolesnis scenarijus laukia pasaulio?

Iš tiesų naujoji krizė, apie kurią kalbama, yra senoji. Ji prasidėjo 2008 metais ir nesibaigia. Krizė permaininga, įgauna skirtingų formų – defliacijos, infliacijos. Kitais metais ji greičiausiai taps stagfliacijos krize. Tačiau tai ta pati krizė, turinti tokį patį paklausos didinimo mechanizmą.

Pirmiausia ši banga prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). 30 metų paklausa buvo didinama palaikant įvairiais kreditavimo mechanizmais ir tai veikė, kol buvo galima mažinti kredito vertę. 1981 metais JAV federalinio rezervo diskonto norma buvo lygi 19 proc., o 2008 metais – nuliui. Tai tapo lūžio tašku – didinti paklausos daugiau nebuvo įmanoma. Ekonomika atgavo natūralų pavidalą, kai paklausa atitinka gyventojų pajamas. Tačiau bėda ta, kad per tuos 30 metų susikaupė didžiulės skolos, kurių grąžinti iš esmės neįmanoma. Taip nutiko todėl, kad paklausos stimuliavimo metais skolos buvo ne atiduodamos, o refinansuojamos.

Nutiko taip, kad JAV vidutinė vieno namų ūkio skola tapo 130 proc. didesnė nei metinės pajamos. Tai, beje, yra Graikijos arba Italijos skola krizės pradžioje. Galima sakyti, kad kiekviena amerikietė namų šeimininkė yra mažytė Graikija su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Taigi krizės forma keičiasi, tačiau ji nedingo ir nedings.

Kokią ateitį prognozuojate Lietuvai, kitoms Baltijos šalims?

Padėtis šiame regione prasta. Ši krizė stipriausiai kerta mažiausioms šalims, kurios neturi resursų eksportui. Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Kataras šią krizę išgyvena palyginti lengvai, nors ir ten yra problemų. Bet Baltijos šalims, Baltarusijai, Graikijai, Portugalijai tai labai sunki krizė, nes jos per daugelį dešimtmečių (Baltijos šalys per pastaruosius 20 metų) gyventojų pragyvenimo lygį palaikė valstybės skolos sąskaita. Valstybės skolinosi ir pasiskolintus pinigus pervesdavo į įvairias socialines programas. Dabar daugiau skolintis nebegalima, socialinės programos gauna mažiau pinigų, tad žemėja pragyvenimo lygis. Kitaip tariant, bręsta socialinė katastrofa.

Savo komentaruose minite, kad pasaulio ekonomika bus stabili pusantrų dvejus metus. Kas bus vėliau?

Kalbu apie kitą stiprųjį – stagfliacinį – krizės etapą, kuris greičiausiai prasidės tada, kai JAV pradės vykdyti naują investicinio stimuliavimo programą. Maždaug po pusmečio per pasaulį ims ristis infliacijos banga ir metinė infliacija įvairiose pasaulio šalyse pasieks 10–25 proc. Net jeigu JAV pavyks ištempti be šios programos iki 2012 metų gegužės, nauja krizės banga vis tiek bus 2012 metų pabaigoje ar 2013 metų pradžioje. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga (ES) patirs rimtų problemų. Greičiausiai iki Naujųjų metų Graikija bankrutuos ir pasitrauks iš euro zonos, tai taip pat sukels papildomų problemų. Panašus likimas, beje, laukia ir Portugalijos, Italijos, Ispanijos.

Straipsnio puslapiai:

- Dina Sergijenko

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas