M. Faberis: dar viena krizė sugriautų kapitalistinę visuomenę ekonominiai „burbulai“ atneša ir naudos (1)

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2013-11-11 17:57

 Prieš pradedant kalbėti krizinius periodus privalu apsibrėžti skirtumą tarp tikrosios ir finansų ekonomikos, teigia žymus šveicarų investuotojas Marcas Faberis. Pasak jo, tikrojoje ekonomikoje skolos ir akcijų rinka, lyginant su BVP, yra pakankamai nedidelė, o pagrindinė jos paskirtis – santaupas nukreipti į investicijas, rašo businessinsider.com

Anot investuotojo, finansų ekonomikoje kapitalo rinka smarkiai pranoksta BVP, o santaupos nukreipiamos ne tik į investicijas, bet ir į įvairių spekuliatyvių „burbulų“ formavimą. Žinoma, negalima teigti, kad vadinamoji tikroji ekonomika nekuria „burbulų“, tačiau šie susiformuoja retai ir paliečia tik tam tikrą sektorių, todėl šių subliūškimo poveikis ekonomikai būna ribotas.

„Kas nutinka, kuomet sprogsta finansiniai burbulai, visi įsitikinome praėjusio dešimtmečio pabaigoje – žalą ekonomikai tiesiog sunku išmatuoti“. – teigia investuotojas. Vis dėlto pastarasis priduria, kad investiciniai „burbulai“ atneša ir naudos. Teigiama, kad šie priveda arba prie milžiniško progreso šuolio, arba prie augančių gamybos pajėgumų, kurie sprogus „burbului“ sumažina kainas ir padaro prekes prieinamesnes didesniam kiekiui vartotojų.

XIX amžiuje susiformavęs kanalų ir geležinkelių kūrimo bumas smarkiai sumažino transporto kainas – tai lėmė greitesnį prekių judėjimą ir prisidėjo prie ekonomikos augimo. Trečiojo ir dešimto praėjusių amžiaus dešimtmečių inovacijų bumai padidino technologinį žmonijos produktyvumą tiek, kad sudėtingi ir brangūs prietaisai, kaip asmeniniai kompiuteriai tapo prieinami milijonams vartotojų visame pasaulyje.

M. Faberio teigimu, energetikos išteklių bumas aštuntajame dešimtmetyje lėmė naujų naftos gavybos technologijų atsiradimą, kurių tolimesnis vystymas leido palyginus pigiai išgauti sunkiai pasiekiamus šio išteklio šaltinius. Net paskutiniame praėjusio tūkstantmečio dešimtmetyje Azijoje susiformavęs NT bumas turėjo naudos – sprogus burbului būstas tapo prieinamas daug didesnei populiacijos daliai nei iki tol.

„Kapitalo pertekliaus suformuoti bumai yra neišvengiami ir veda prie didesnių mažesnių investicijų manijų, tačiau jų dėka vyksta technologinis progresas, todėl skausmas ir netektys patiriamos subliuškus burbulams, tam tikra prasme, gali būti pateisinamos“, – laiške JAV verslo naujienų portalui businessinsider.com rašo šveicarų investuotojas.

Situacija susijusi su finansų ekonomikos bumais – kiek kitokia. Jei tikrojoje ekonomikoje bumus sutramdo santaupų ir paskolų šaltinių stoka, finansų ekonomikoje šie šaltiniai iš esmės yra begaliniai, todėl spekuliatyvių burbulų sprogimas sunkiai suvaldomas.

Būtent todėl finansinių burbulų griūtis yra žalinga – dėl šių milžiniško dydžio ekonominė nauda, patiriama pingant prekėms, neatperka žalos.

Straipsnio puslapiai:

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas