M. Gorbačiovas: atsisveikinimas su atominiais ginklais

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Michailas Gorbačiovas / Project-syndicate.org

2011-10-12 13:53

Šį mėnesį, lygiai prieš 25 metus, Reikjavike, aš sėdėjau priešais Ronaldą Reaganą ir derėjausi dėl sutarties, kuri iš pradžių leistų sumažinti, o iki 2000 metų visiškai eliminuoti branduolinio ginklo atsargas, sukauptas JAV ir Sovietų Sąjungoje.

Nepaisant visų požiūrio skirtumų, mudu vienijo bendras supratimas, kad nei viena civilizuota valstybė savo saugumui užtikrinti neturėtų kurti tokių barbarbariškų ginklų kaip branduolinės bombos. Nepaisant fakto, kad tąkart Reikjavike nepavyko susitarti dėl pagrindinių aspektų, susitikimas nenuėjo veltui, mano oponento žodžiais tariant, buvo pasiektas esminis lūžis kelyje į saugesnį pasaulį.

Keletas artimiausių metų parodys ar saugaus pasaulio vizija išsipildys.

Kritikų teigimu branduolinio nusiginklavimo idėja geriausiu atveju yra nereali, o blogiausiu utopinė. Jie baksnoja pirštu į šaltojo karo laikotarpį ir teigia, kad branduolinio atgrasymo politika tėra vienintelis būdas, leidžiantis užtikrinti pasaulinį saugumą.

Turiu teisę nepritarti šiai nuomonei, nes ilgą laiką buvau atsakingas už vienas didžiausių branduolinio ginklo atsargas pasaulyje. Branduolinio atgrasymo strategija visuomet buvo pavojinga ir trapi. Nerasdamos bendro sutarimo dėl branduolinio nusiginklavimo JAV, Rusija ir kitos branduolinės valstybės savo neveikimu stumia pasaulį į pražūtį. Privalome užkirsti kelią šiai katastrofai

Dar prieš penkerius metus, drauge su George’u P. Shultzu, Williamu J. Perry’iu, Henry’iu A. Kissingeriu, Samu Nunnu ir kitais pareiškėme, kad branduolinio atgrasymo strategija kuo toliau tuo labiau tampa nepatikima ir rizikinga, nes vis daugiau valstybių įgyja galimybę pasigaminti tokio pobūdžio masinio naikinimo ginklus. Netikiu prevencinio karo arba sankcijų efektyvumu, manau, kad tik sąžiningas ir atviras dialogas gali nutiesti kelią į branduolinį nusiginklavimą, užtikrinti kokybišką ginklų kontrolę bei jų neplatinimo susitarimų laikymąsi.

Reikjavike sukurtas abipusis pasitikėjimas ir supratimas įkvėpė dvi svarbias tarptautines sutartis. 1987 metais pasirašyta vidutinio nuotolio branduolinių raketų pajėgų sutartis leido lengviau atsikvėpti visai Europai. Po ketverių metų pasirašyta pirmoji strateginių ginklų mažinimo sutartis (START 1) leido vos per dešimtmetį sumažinti JAV ir Rusijos branduolinį arsenalą net 80 proc.

Deja, tenka pripažinti, kad šiuo metu ginklų kontrolės ir neplatinimo progreso perspektyvos ženkliai prastėja, nes tarptautinėje erdvėje negirdėti rimtos diskusijos branduolinio nusiginklavimo klausimu. Per tas dvi dienas Reikjavike supratau, kad nusiginklavimo derybos gali būti konstruktyvios, tačiau jos itin komplikuotos. Mudu su R. Reaganu įgijome vienas kito pasitikėjimą ir suvokėme būtinybę sustabdyti nekontroliuojamas ginklavimosi varžybas.

Žvelgiant atgal, galime daryti išvadą, kad šaltojo karo pabaiga žymėjo naujos eros pradžią, kurioje globalių galių pasiskirstymas ir tarptautinė politika tapo labiau diferencijuota ir tuo pat metu sudėtingesnė. Branduolinės valstybės privalo laikytis 1968 metų branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir gera valia tęsti derybas dėl nusiginklavimo. Tik aktyvūs politiniai veiksmai gali sukrauti pakankamą moralinį ir diplomatinį kapitalą, kuris leistų užtikrinti efektyvų ginklų neplatinimo susitarimo laikymąsi. Tai itin aktualu pasaulyje, kuriame daugiau valstybių nei kada nors anksčiau turi technines ir finansines galimybes pasidaryti arba įsigyti masinio naikinimo ginklus.

Straipsnio puslapiai:

- Michailas Gorbačiovas

Project-syndicate.org

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas