M. Lučinas: darbuotojų lojalumą galima išugdyti (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-02-03 10:15

Lietuvoje viešėjęs garsus estų fenotipologas Markas Lučinas su „Ekonomika.lt“ skaitytojais dalijasi įžvalgomis, kaip fenotipologijos žinias pritaikyti versle ieškant patikimų partnerių, lojalių darbuotojų.

Ar galima fenotipologijos žinias pritaikyti versle?

Išmokti galima – tai nėra problema. Pavyzdžiui, jauniausias mano mokinys buvo devynerių, vyriausias – septyniasdešimt trejų. Fenotipologiją galima panaudoti visur, pavyzdžiui, versle renkantis partnerį ar darbuotojų. Juk ką daro personalo atrankos bendrovės? Jos tau ant auksinio padėklo atneša krūvą gyvenimo aprašymų, bet tu realiai nežinai, ką pasirenki.

Nuo ko pradėti mokytis fenotipologijos?

Idealiai ar praktiškai? Jei kalbėsime apie praktiką, pirmiausia reikėtų prisiminti fiziologiją, nes žmogaus genotipas yra išorėje. Paprasčiau kalbant, jei matote vilkšunį – tokia jo ir veislė. Viskas matyti iš išorės. Jeigu žmogus iš prigimties yra stiprus, jis turi tam tikrų išorinių duomenų. Visi šie dalykai matyti žmogaus išorėje, todėl reikia tik išmokti juos perskaityti, o vėliau ir analizuoti šių duomenų kombinacijas.

Pateiksiu pavyzdį: kaklas ir jo ilgis. Tarkime, vieno darbuotojo kaklas ilgas, kito – trumpas. Iš pradžių išsiaiškinkime, kaip dirba kaklas: jis jungia žmogaus galvą su kūnu. Kakle yra kraujagyslės, arterijos, kvėpavimo organai, raumenys, galų gale stuburo dalis. Visa tai sudėjus kaklas yra amortizatorius. Tad pagal amortizatoriaus dydį galime spręsti, kaip žmogus priims gyvenimo iššūkius. Jeigu amortizatorius trumpas, kūno judesiai greitai perduodami į galvą. Todėl trumpakakliai dažniau rinksis patogiai sėdėti vietoje, nebėgios, nesiblaškys. Jie stengsis įsitaisyti patogiai ir ilgam laikui.

Ilgakakliai turi puikų armortizatorių. Kilus sunkumams toks žmogus gali jaustis patogiai ir nepatirti diskomforto. Iki jo jokie nepatogumai, smūgiai neateina, nes kai žmogus susijaudina ir padažnėja širdies plakimas, ilgakaklis taip greitai ir gerai nejaučia pulso padidėjimo kaip trumpakaklis

Stresinėse situacijose ilgakakliai ne taip išgyvena, jie nebijo parodyti iniciatyvos, nes kai ilgas kaklas, ilgas ir stuburas, ir arterijos, ir pulsą šie žmonės jaučia silpniau. Todėl jie stresinėse situacijose nebijo pasireikšti. O trumpakakliai daugiau jaudinasi. Taigi jeigu mums reikia partnerio, kuris būtų lakstantis, visada norėtų padėti ir mėgtų visur kišti savo nosį, tokios dešiniosios rankos – tegul sau bėgioja, o aš sau sėdėsiu ir galvosiu. Vadinasi, tokiu atveju mums reikia ilgakaklio žmogaus.

Jeigu mums reikia pastovaus, patikimo žmogaus, kuris mūsų neapgaus, pats verslo nesukurs, niekur nepabėgs, nes nedrįs, tai mes jam labai reikalingi. Geriau, kad viskas būtų pastovu, patikima, ilgaamžiška. Na ir vėliavą jam į rankas. Pabėgiosiu aš, o jis tegul vadovauja verslui.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Marius Dubnikovas. 12 litrų alkoholio suaugusiam – kada PSO pripažins šį skaičių?

 Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

Rūta Vainienė. Kaip valdžia sąmoningo žmogaus ilgėjosi

 Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas