M. Lučinas: darbuotojų lojalumą galima išugdyti (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-02-03 10:15

Lietuvoje viešėjęs garsus estų fenotipologas Markas Lučinas su „Ekonomika.lt“ skaitytojais dalijasi įžvalgomis, kaip fenotipologijos žinias pritaikyti versle ieškant patikimų partnerių, lojalių darbuotojų.

Ar galima fenotipologijos žinias pritaikyti versle?

Išmokti galima – tai nėra problema. Pavyzdžiui, jauniausias mano mokinys buvo devynerių, vyriausias – septyniasdešimt trejų. Fenotipologiją galima panaudoti visur, pavyzdžiui, versle renkantis partnerį ar darbuotojų. Juk ką daro personalo atrankos bendrovės? Jos tau ant auksinio padėklo atneša krūvą gyvenimo aprašymų, bet tu realiai nežinai, ką pasirenki.

Nuo ko pradėti mokytis fenotipologijos?

Idealiai ar praktiškai? Jei kalbėsime apie praktiką, pirmiausia reikėtų prisiminti fiziologiją, nes žmogaus genotipas yra išorėje. Paprasčiau kalbant, jei matote vilkšunį – tokia jo ir veislė. Viskas matyti iš išorės. Jeigu žmogus iš prigimties yra stiprus, jis turi tam tikrų išorinių duomenų. Visi šie dalykai matyti žmogaus išorėje, todėl reikia tik išmokti juos perskaityti, o vėliau ir analizuoti šių duomenų kombinacijas.

Pateiksiu pavyzdį: kaklas ir jo ilgis. Tarkime, vieno darbuotojo kaklas ilgas, kito – trumpas. Iš pradžių išsiaiškinkime, kaip dirba kaklas: jis jungia žmogaus galvą su kūnu. Kakle yra kraujagyslės, arterijos, kvėpavimo organai, raumenys, galų gale stuburo dalis. Visa tai sudėjus kaklas yra amortizatorius. Tad pagal amortizatoriaus dydį galime spręsti, kaip žmogus priims gyvenimo iššūkius. Jeigu amortizatorius trumpas, kūno judesiai greitai perduodami į galvą. Todėl trumpakakliai dažniau rinksis patogiai sėdėti vietoje, nebėgios, nesiblaškys. Jie stengsis įsitaisyti patogiai ir ilgam laikui.

Ilgakakliai turi puikų armortizatorių. Kilus sunkumams toks žmogus gali jaustis patogiai ir nepatirti diskomforto. Iki jo jokie nepatogumai, smūgiai neateina, nes kai žmogus susijaudina ir padažnėja širdies plakimas, ilgakaklis taip greitai ir gerai nejaučia pulso padidėjimo kaip trumpakaklis

Stresinėse situacijose ilgakakliai ne taip išgyvena, jie nebijo parodyti iniciatyvos, nes kai ilgas kaklas, ilgas ir stuburas, ir arterijos, ir pulsą šie žmonės jaučia silpniau. Todėl jie stresinėse situacijose nebijo pasireikšti. O trumpakakliai daugiau jaudinasi. Taigi jeigu mums reikia partnerio, kuris būtų lakstantis, visada norėtų padėti ir mėgtų visur kišti savo nosį, tokios dešiniosios rankos – tegul sau bėgioja, o aš sau sėdėsiu ir galvosiu. Vadinasi, tokiu atveju mums reikia ilgakaklio žmogaus.

Jeigu mums reikia pastovaus, patikimo žmogaus, kuris mūsų neapgaus, pats verslo nesukurs, niekur nepabėgs, nes nedrįs, tai mes jam labai reikalingi. Geriau, kad viskas būtų pastovu, patikima, ilgaamžiška. Na ir vėliavą jam į rankas. Pabėgiosiu aš, o jis tegul vadovauja verslui.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas