M. Lučinas: pinigai – tikslas ar priemonė (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Ekonomika.lt nuotr.

Dina Sergijenko / Ekonomika.lt

2011-05-17 10:43

„Tau svarbiau tikslas ar priemonės tikslui pasiekti?“ – klausia verslo konsultantas, fenotipologas iš Estijos Markas Lučinas. Anot jo, užsibrėždami tikslus žmonės dažnai nebeatskiria jų nuo priemonių.

„Didelė dalis žmonių vargsta, lenkia nugarą, dirba iki išnaktų, o kai jų pasiklausi, kodėl jie taip daro, sako, kad dėl pinigų, – sakė M. Lučinas. – Kai pasiklausi, ką darys su pinigais, paaiškėja, kad jie nori kažką nusipirkti, skaniai pavalgyti. Ir nebeaišku, pinigai – tikslas ar priemonė.“ M. Lučinas tikino, kad pozityvusis, arba dar kitaip – stiprusis, mąstymas yra priemonė išvengti painiavos.

Pirmas dalykas, nuo ko prasideda pozityvusis mąstymas, tai standartinio mąstymo elementų, būdingų visiems žmonėms, atsisakymas. „Prieikite prie paprasto žmogaus ir paklauskite, kaip jis galvoja. Jis atsakys: „Galva.“ Tai štai, jūs klausėte „kaip“, o jis atsakė „kuo“. Mąstymas yra intymus procesas, mes nesuprantame, kas vyksta galvoje“, – juokėsi verslo konsultantas.

Anot jo, kai pradedama skirti, kas yra tikslas, o kas –priemonės, ir aiškiai pasirenkama, ko norima, iš karto pradedama mąstyti kitaip. Kilusią problemą, netikėtą situaciją, pasak M. Lučino, reikia spręsti tarsi matematinį algoritmą išskaidant dalimis.

Perprasti aplinką

Pasakodamas apie verslo sandorius, verslo konsultantas minėjo, kad viena didžiausių verslininkų klaidų – nesidomėjimas aplinka, į kurią ateini.

„Pavyzdžiui, lietuviai, palyginti su estais, daug emocionalesni, stipresni, o estai – lėtesni, ramesni. Šis skirtumas išryškėja, kai lietuviai atvažiuoja ko nors parduoti į Estiją. Estas sako: „Pagalvosiu“, o lietuvis jam: „Pagalvokime drauge.“ Aišku, estas išsigąsta, sutrinka, nebežino, ką daryti, – juokėsi pats iš Estijos kilęs M. Lučinas. – Todėl atvažiavus į Estiją reikia suprasti, kad estai mąsto ne prasčiau, o tiesiog kitaip. Taip skiriasi visos pasaulio tautos.“

Antrarūšiai

M. Lučinas griežtai vertina ir Baltijos šalių švietimo sistemą. Anot jo, šiandien šiose šalyse išsilavinimo lygis menkas todėl, kad trūksta priemonių, nebeliko mokytojo autoriteto, o vaikai – nesuvaldomi. „Kur tai veda? Jeigu ir toliau ugdysime savo vaikus taip pat, po dešimties metų Baltijos šalys taps visiškai nekonkurencingos. Būsime tarsi antrarūšiai europiečiai“, – pabrėžė verslo konsultantas.

Anot jo, švietimo sistemos modelį reikėtų keisti iš esmės, tik tada bus įmanoma konkurencija su europiečiais. „Tėvai siekia išleisti vaikus į geras mokyklas todėl, kad jose jie bus gerai mokomi, nes ten – geriausi mokytojai, – aiškino M. Lučinas. – Mums reikia, kad vaikai norėtų mokytis, kad nuo mokslo jų nebūtų galima atplėšti taip, kaip negalima atplėšti nuo kompiuterinių žaidimų, kino filmų.“

Straipsnio puslapiai:

- Dina Sergijenko

Close

Specialistai: VAE užgoš atsinaujinančius energijos išteklius video (5)

 „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA Lietuvos energetikos tradicija, alternatyva ir vizija“ pranešėjai didžiausią rūpestį reiškė dėl atsinaujinančių išteklių energijos, kurią esą ...

M. Nagevičius: dėl Visagino AE mus lydės biudžeto deficito šmėkla video (4)

 Statydami Visagino Atominę elektrinę (VAE) susidursime su grėsmėmis, nes mainais už žemą elektros kainą, Lietuvą lydės nuolatinė biudžeto deficito šmėkla ir nesutarimai su Europos Sąjunga (ES), mano Lietuvos energetikos konsultantų ...

T. Navickas: pigesnės energijos už vėjo šiuo metu nepasigaminsime video

Šiandien vėjas yra brandžiausia technologija Lietuvoje iš visų alternatyvių energijos šaltinių, „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA“ teigė „4 Energia“ vadovas Tadas ...

R. Kuodis: energetikos diskusijose politikai taiko esmines logines klaidas video (5)

Didžiausi trukdžiai norint suformuoti aiškią Lietuvos energetikos strategiją ir pasirinkti tinkamiausią alternatyvą – tai, kad Lietuvos politikai vadovaujasi netinkamu modeliu, mano ekonomistas Raimondas Kuodis. Pasak ekonomisto ...

V. Bitinas: išmanieji tinklai padės vartoti mažiau video

Technologijų ir inovacijų centras (TIC) šiuo metu rengia sąnaudų ir naudos analizė, ar Lietuvai yra naudinga išmanioji apskaita, kai įprastus mechaninius skaitiklius pakeičia išmaniosios technologijos. Šios apskaitos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 8: didysis greitintuvas ir visatos paslaptys video (1)

„Praėjusioje laidoje papasakojau apie Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją. Ši organizacija ir jos mokslininkų tyrimai privertė daugelį aikčioti iš nuostabos ir susižavėjimo. Dabar, CERN užsimojo dar smarkiau. Jos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 7: ką 60 metų veikia CERN fizikai? video (1)

Viename didžiausių ir labiausiai vertinamų pasaulio mokslinių tyrimų centrų, jau daug metų darbuojasi tūkstančiai mokslininkų. Ką jie ten veikia? Gal ką paslapčia rezga?

„Mokslo sriuba“ nr. 6: ar įmanoma ištrinti atmintį? video

„Ar kada nors susimąstėte, koks nuostabus dalykas yra mūsų atmintis?Mokslininkai net yra paskaičiavę, kad mūsų galvose gali sutilpti maždaug 1 milijonas terabaitų informacijos. Tiek daug per vieną savo gyvenimą neprirenkame, tačiau jei galėtume sąmoningai pasirinkti, ką prisiminti, o ką ne - ar tai n

M. Nikolajevas: „startup‘as“ – maža didelio verslo kopija video

Vienas iš akceleratoriaus „Startuphighway“ patarėjų ir investuotojų Martynas Nikolajevas, per savo karjerą sukūręs ne vieną verslą, savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje ...

T. Ramanauskas: kūrybingiausi žmonės – tinginiai video (6)

Komunikacijos gidų agentūros „XX“ įkūrėjas Tomas Ramanauskas, su kūryba ir idėjomis dirbantis dešimtmetį, susirinkusiems į savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ diskusiją „startoNOMIKA“ atskleidė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas