M. Lukinas: nesusikalbančios Baltijos šalys pralaimi

(Puslapis 1 iš 3)


Tomo Lukšio (Fotodiena) nuotr.

Mindaugas Samkus / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-12-04 15:40

Baltijos šalims nesugebant susitarti ir įgyvendinti reikšmingus bendrus projektus investicijos nukreipiamos į kitas valstybes, teigia verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ Baltijos regiono vadovas Maris Lukinas.

Šiandien daug diskutuojama, kuri strategija – taupymo ar ekonomikos skatinimo – gali išvesti valstybes iš krizės. Ką apie tai manote jūs?

Tai sudėtingas klausimas, nes per pirmąją krizės bangą buvo priimtas sprendimas taikyti ekonomikos skatinimo programą. Šiandien problema yra ta, kad ekonomikos gelbėjimo fondas dabar jau pustuštis, o anksčiau situacija buvo kur kas palankesnė – būta daugiau lėšų.

Europos programos, ypač šiais metais, dar labiau apkarpo šiuos fondus. Tai rodo, kad nėra didelio pasirinkimo, iš kur gauti lėšų skatinimo programai. Džiugu, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse vartojimas smarkiai auga, o tai daro teigiamą poveikį šalių bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui.

BVP augimo tempai Baltijos šalyse yra didžiausi Europoje. Vis dėlto didžiausia problema ta, kad šių šalių ekonomikos yra labai mažos. Tai reiškia, kad jos gali greitai kilti, tačiau taip pat greitai ir nusmukti. Jei šiandieniniai skaičiai rodo teigiamus rezultatus, dar nereiškia, kad taip bus visuomet. Jei Baltijos šalis ištiktų recesija, ekonominė situacija būtų kur kas blogesnė nei, pavyzdžiui, Vokietijoje.

Tai, kas nutiko 2009 m., artimiausiu metu nepasikartos, nes tuomet šalių recesiją lėmė nekilnojamojo turto burbulo sprogimas ir pasaulinė finansų krizė. Dabar ekonomikos yra tvirtesnės, tačiau nemanau, kad ateityje sulauksime didelio augimo. Padėtis turėtų stabilizuotis, nes per didelis augimas taip pat nėra labai gerai.

Atsakydamas į klausimą turėčiau pastebėti, kad tiesa greičiausiai slypi kažkur tarp ekonomikos skatinimo ir taupymo. Galime tik pasidžiaugti, kad Baltijos valstybių pasirinktas kelias šiandien demonstruojamas kaip pavyzdys sunkumus išgyvenančioms Europos valstybėms.

Su kokiais iššūkiais ir rizikomis šiandien susiduria verslas Baltijos šalyse? Kaip verslininkai gali pasirengti šiems iššūkiams?

Viena iš priežasčių, dėl kurios patyrėme Baltijos šalių augimą, yra ta, kad pagrindinių jų eksporto partnerių (pačių Baltijos šalių, Skandinavijos šalių, Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos), ekonominė padėtis iš esmės gera.

Prasidėjus krizei daug regiono įmonių tapo nemokios ir bankrutavo. Vis dėlto sunkmetį išgyvenusios bendrovės prisitaikė prie pasikeitusios aplinkos ir atrado nišinių eksporto rinkų. Šiandien regiono kompanijos kur kas geriau pasirengusios išgyventi naują krizę.

Straipsnio puslapiai:

- Mindaugas Samkus

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas