M. Monkevičius. Ar lietuvių vienybei reikalingas priešas?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Miroslavas Monkevičius / Ekonomika.lt

2014-07-17 15:48

Šį savaitgalį Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavime moderuojant diskusiją „Lietuviai pasaulyje – kaip susitelkti bendrai misijai“ išryškėjo pamatinis lietuvių vienybės supratimo skirtumas: „vienybės už“ ir „vienybės prieš“.

Dalis diskusijos dalyvių lietuvių susitelkimą bendrai misijai suprato kaip vienybę prieš ir pasirengimą pasipriešinimui prieš galimą agresorių iš Rytų. Tačiau ar telkimosi „prieš“ motyvas gali būti ilgalaikiu ir tvariu Lietuvos ir lietuvių vienijimosi motyvu? Ar kalbėdami apie grėsmes Lietuvai neatveriame vartų gladiatorių kovoms būdingai „nykščio viršun – nykščio žemyn“ politinės kultūrai?

Be abejonės, mūsų šalis privalo būti tinkamai pasiruošusi karinėms grėsmėms, tame tarpe - energetikos, informacinių technologijų bei propagandos. Tam būtina skirti tinkamą dėmesį keliais aspektais: kuo skubiau įgyvendinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę užtikrinančius projektus, užtikrinti pakankamą finansavimą krašto apsaugai pagal stojant į NATO prisiimtus įsipareigojimus, nereikalingai nevaržyti savanoriškų krašto apsaugos organizacijų veiklos bei didinti visuomenės raštingumą politikos, valstybės istorijos srityse. Tik išsilavinusi ir pilietiška tauta gali įgyti savotišką imunitetą, apsaugantį nuo nedraugiškos propagandos, klibinančios ir stabilios Lietuvos pamatus.

Tiesa, jau minėtas telkimasis „prieš kažką“ yra negatyvus, kartu primetantis neretai hiperbolizuotą, neigiamą vertinimą viskam, kas nebūtinai tiesiogiai susiję su pagrindiniu negatyviai vertinamu objektu.

Aišku, ši supaprastinta realybė, viską skirstant į juodą ir baltą, į savą ir svetimą, gerą ir blogą gali būti patogi. Daliai žmonių, ypač lengvai prieinamo populiarumo receptų ieškančių politikų, tai nepaprastai palengvina gyvenimą – čia nereikia mąstyti ir kurti, atvirkščiai, visus vienijantis noras apsaugoti Lietuvos Nepriklausomybę leidžia lengvai įgyvendinti ir asmeninius savo (ar savo partijos) interesus. Užtenka tik komunikuoti įvairias mintis kaip svarbias nacionaliniam saugumui ir bendrai Lietuvos gerovei. Tuomet vieningumas ima reikšti ir tas pačias pažiūras ekonominėje, socialinėje, politinėje srityje. Alternatyvios, mūsų saugumui ir Nepriklausomybei grėsmės nekeliančios, tačiau kitokios nuomonės reiškimas tampa rizikingas. Visi mąstantys kitaip tampa priešais, o jų ieškojimas – savotiška raganų medžiokle.

Džiugu, kad nemaža dalis lietuvių tiek Lietuvoje, tiek išsibarsčiusių po visą pasaulį, vieningumą supranta kitaip.

Mūsų vienybė ateina iš supratimo, kad laisva ir stipri Lietuva – geriausias garantas mūsų asmeninei laisvei užtikrinti. Vieningumas – tai laisvė, kuomet kiekvienas žino, kad yra Lietuvos dalimi ir kad gali laisvai kurti, laisvai realizuoti savo idėjas. Kuo daugiau mano, kad laisvai kurti jie gali Lietuvoje, tuo daugiau mūsų čia pasilieka arba grįžta. Nemažai pasaulyje išsibarsčiusių lietuvių kuriančių ir kalbančių idėjų lygmenyje yra vieningi kuriant savo ateitį ir per tai kuriant Lietuvą.

Straipsnio puslapiai:

- Miroslavas Monkevičius

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas