Maisto krizė verčia reanimuoti smulkiuosius ūkininkus

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vida Tavorienė / valstietis.lt

2011-02-23 06:46

Briuselis vis pabrėžia smulkiųjų ūkininkų svarbą apsirūpinant maistu, bet mūsų gamintojai apmaudauja, kad dėl netinkamos žemės ūkio politikos šeimos ūkiai sunkiai verčiasi. Ekspertai prognozuoja ilgalaikę maisto produktų paklausą ir brangimą. Tačiau Lietuvoje apie 400 tūkst. ha žemių dirvonuoja, kaime daugybė bedarbių, o lietuviai valgo importuotą mėsą, vaisius, daržoves. Ar efektyviai išnaudojamas šalies žemės ūkio potencialas?

Šeimos ūkiai nustekenti

Pasak Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, šiuo metu Žemė išmaitintų kur kas daugiau žmonių nei dabar jų gyvena visame pasaulyje. Tačiau apie milijardą planetos gyventojų badauja.

Daugiausia badauja besivystančių šalių žmonės. Bet augant maisto kainoms vis daugiau skursta ir išsivysčiusių bei materialinę gerovę savo piliečiams užtikrinti siekiančių šalių gyventojai. 2010-ieji buvo paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais.

Tvirtinama, kad viena iš priemonių kovojant su globaliniu badu – padėti besivystančių šalių ūkininkams kuo daugiau išauginti žemės ūkio produkcijos vietos rinkai ir kuo mažiau jos eksportuoti. Europos Sąjungos (ES) institucijos taip pat vis labiau akcentuoja žemės ūkio produkcijos gamybos svarbą vietos rinkai.

 

Europos Parlamento (EP) 2009 m. pabaigoje priimtoje rezoliucijoje pabrėžiama, kad smulkieji ūkininkai yra itin svarbūs kovojant su badu ir skurdu, ir raginama, jog ši išvada tinkamai atsispindėtų būsimojoje ES vystymosi, žemės ūkio, žuvininkystės ir prekybos politikoje.

Lietuvos šeimos ūkių sąjungos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis apmaudauja, kad EP raginimams mūsų šalyje nėra į ką atsiremti – dėl netinkamos žemės ūkio politikos smulkieji ūkininkai nustekenti, nesukurtas gyvybingas šeimos ūkių sluoksnis. Anot jo, kaimo gyventojai išblaškyti, lenkia nugaras svetimų šalių ūkiuose, nors galėtų darbuotis savo krašte.

Dirvonuojančių laukų daug ir ES

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Žemės ūkio politikos skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas Artiomas Volkovas pripažįsta, kad visas mūsų šalies žemės ūkio potencialas nėra išnaudojamas. Tačiau mano, kad intensyvinti žemdirbystę būtų netikslinga.

„Daug žemių nedirbama ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Galbūt tas potencialas ir neturėtų būti visas išnaudojamas pirmiausia dėl aplinkosaugos aspektų. Jei galima pigiau pagaminti kitur ir apsimoka atsivežti, tai geriau taip ir daryti. Dabar bendroji žemės ūkio politika skatina ekstensyvų ūkininkavimą ir tausojančiąją žemdirbystę“, – aiškino A.Volkovas.Be to, LAEI darbuotojo teigimu, išnaudojant visą žemės ūkio paskirties žemių potencialą, padidėtų ir valstybės biudžeto našta – prireiktų mokėti daugiau išmokų ūkininkams.

Straipsnio puslapiai:

- Vida Tavorienė

valstietis.lt

Close

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

Traukinys sujungs keturių valstybių sostines: paaiškėjo bilietų kainos

 Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio ...

„Norfa“ keičia darbo laiką

 Tiek didieji, tiek mažieji „Norfos“ prekybos centrai sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešime spaudai rašoma, kad nuo lapkričio mėnesio, didesnieji XL, XXL ir „Hyper“ formato „Norfa“ prekybos ...

Paviešino atlyginimus Lietuvoje: mažiausiai – Kalvarijose, daugiausiai – Vilniuje

 Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje ...

Ukrainiečių atlyginimai negalės būti mažesni nei lietuvių: išgelbės tautiečius ar pasmerks?

 Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, ...

Kad konkurencinė kova nebūtų pralaimėta: 5 taisyklės rengiant butą nuomai

 Nekilnojamojo turto ekspertė teigia, kad konkurencija butų nuomos rinkoje auga. Nuomininkams nebereikia „čiupti“ tai, kas atsirado pasiūloje. Jie gali rinktis. Tuo tarpu nuomotojai, norėdami greičiau ir brangiau išnuomoti, ...

Jau galima gauti paramą pirmajam būstui

 Nuo šiandienos, rugsėjo 1 dienos, įsigalioja Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, kuris sudarys sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas