Maisto produktų kainas augina prekybininkai (1)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Albinas Čaplikas / valstietis.lt

2012-08-29 07:05

Pirkdami maisto produktus parduotuvėje prekybininkams paliekame net iki 51 proc. galutinės produktų kainos.

Kodėl maisto produktai Lietuvoje, įvertinant vidutines gyventojų pajamas, yra vieni brangiausių ES rinkoje? Priežasčių yra daug, tačiau viena jų – itin įžūlus prekybininkų naudojimasis palankia jiems padėtimi. Juk vidaus rinkoje vyrauja tik 4–5 prekybos tinklai.

Ministras gina prekybininkų interesus

Mokslininkai nuolat atlieka maisto produktų kainos analizę ir jau ne vienus metus pateikia išvadas, kad vidaus rinkoje dominuojantys 4–5 stambūs prekybos tinklai koreguoja produktų kainas, nepateikdami argumentuotų paaiškinimų, tačiau labai sutartinai.

Pirkdamas maisto produktus parduotuvėje paprastas pirkėjas prekybininkams palieka net iki 51 proc. galutinės produktų kainos. Daug. Todėl vartotojai reikalauja kaip nors pažaboti prekybininkus, apriboti jų pačių nusistatytas maržas. Tačiau prekybininkai Vyriausybėje turi stiprių užtarėjų. Štai ūkio ministras Rimantas Žylius atstatęs krūtinę aiškina, kad siūlymai suvaržyti prekybininkų apetitus nepagrįsti jokia analize, nesuskaičiuota, ar prekybininkai, nustačius antkainius, galėtų padengti su maisto produktų pardavimu susijusias sąnaudas, neišanalizuota, ar maksimalių antkainių įvedimas maisto produktams neturėtų įtakos kitų prekių pabrangimui. Jeigu ministras pirmiausia rūpinasi ne vartotojų, bet prekybininkų interesų gynimu, tai gal ir turėtų pats pateikti skaičiavimus arba pateikti kitus pasiūlymus. Tačiau Ūkio ministerija sugeba pareikšti, kad Kainų įstatymo pataisų projektas yra neobjektyvus. Tarkime, kad ministras nepasitiki ne valdančiajai daugumai priklausančiais politikais. Tebūnie. Tačiau kodėl ūkio ministras negirdi ir mokslininkų teiginių?

Pieno perdirbėjai – prekybininkų gniaužtuose

Ekonominės krizės išvakarėse, 2007 m., parduodant pieną ūkininkams tekdavo 39 proc. galutinio produkto kainos, perdirbėjams ir prekybininkams likdavo 46 proc. 2008-aisiais ūkininkų dalis išaugo iki 43 proc., tačiau jau metų pabaigoje ji nukrito iki 31 proc., o perdirbėjų dalis išaugo nuo 23 iki 28 proc., prekybininkų dalis šovė nuo 20 iki 27 proc. Šįmet žemdirbių dalis dar sumažėjo: už litrą vartotojui parduodamo 2,5 proc. riebumo pieno ūkininkas gauna tik 0,68 Lt, supirkėjams ir perdirbėjams tenka 0,7 Lt, o prekybininkams – 0,76 Lt. Ūkininkai sako, kad tokios kainos dalybos yra neteisingos. Ar įmanoma prekybininkams uždėti apynasrį?

Pasak ŽŪKB „Pieno gėlė“ direktoriaus Jono Kuzminsko, tokie santykiai su prekybininkais nenaudingi ir pieno perdirbėjams, nes šie jau pradeda jausti, kad negali konkuruoti rinkoje su kitų šalių gamintojais. Taigi lietuviškos įmonės, nors panaudojo ES paramos lėšas, deja, netapo konkurencingos Vakarų rinkose. Prekybininkai labai sumaniai naudojasi tokia padėtimi ir pieno perdirbėjus laiko už trumpo pavadžio – tylėkite, nes kitaip mes pieno produktų iš jūsų nepirksime arba įsivešime daug pigesnės produkcijos iš ES šalių ir jūs prarasite vidaus rinką.

Straipsnio puslapiai:

- Albinas Čaplikas

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas