Maisto rinkoje – jėgų persiskirstymas (1)

(Puslapis 2 iš 3)

Mindaugas Samkus / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-03-05 16:52

„Atėjo laikas praskleisti paslapties šydą, dengiantį šią milijardų dolerių vertės pramonę, – ragina organizacijos vadovė Barbara Stocking. – Prekybos centrų lentynose matomi prekių ženklai priklauso vos 10 stambių bendrovių, kurių bendros pajamos kasdien viršija 1 mlrd. JAV dolerių (2,63 mlrd. litų), o kas aštuntas pasaulio gyventojas kiekvieną dieną eina miegoti alkanas.“

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Jono Miliaus įsitikinimu, pastaruoju metu kylantys skandalai rodo, kad egzistuojanti sistema nėra tobula.

„Maisto tiekimo grandinės kontrolė turi būti tobulinama, o šiuo metu taikomos priemonės – nors technologiškai labai progresyvios, bet nėra pakankamos“, – sako jis.

Tačiau, G. Bagušinsko tvirtinimu, užtikrinti, kad maisto tiekimo grandinė būtų tinkamai kontroliuojama, nėra lengva, nes joje veikia daug skirtingų juridinių subjektų.

„Kiekviena įmonė – pelno siekianti organizacija, ir pagrindinis jų dėmesys – skaičiuoti savo sąnaudas, sekti rinkos kainas ir, be abejo, siekti pelno“, – sako LitMEA vadovas.

Eksportuojant prekes į užsienio rinkas taisyklės pakankamai sudėtingos, įgyvendinti reikalavimus užima nemažai laiko, taip pat daug įtakos turi kitose šalyse galiojantys įstatymai, vyraujanti politinė aplinka bei skirtinga kultūra.

„Siekdamos atitikti šiuos reikalavimus įmonės sugaišta labai daug laiko, tai kainuoja nemažus pinigus, tad būtų kvaila sakyti, kad šie reikalavimai – per lengvi“, – tvirtina G. Bagušinskas.

Naujos taisyklės, jo manymu, taptų papildoma našta įmonėms ir sumažintų jų konkurencingumą.

„Konkurencija labai didelė, o verslui jau pakanka veiklos dirbant savo rinkoje, su savo produktais. Norint patekti į tam tikrą rinką reikia mokėti pradinius mokesčius, o papildoma administracinė našta kenkia įmonių konkurencingumui“, – nuogąstavo G. Bagušinskas.

Perkame, bet nesuvalgome

Ieškant galimybių mažinti spaudimą pasaulinės maisto rinkos dalyviams ir kartu išlaikyti augimą, G. Bagušinskas siūlo spręsti išmetamo maisto problemą.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje kiekvienais metais išmetama maždaug 33 kilogramai maisto, o ateityje šis skaičius turėtų dar išaugti. Tuo tarpu Estijoje išmetamų produktų skaičius siekia net 60 kilogramų.

„Viena vertus, auga žmonių skaičius ir didėja maisto suvartojimas, bet kodėl išmetami tokie milžiniški kiekiai maisto? – klausia G. Bagušinskas. – Maisto tiekimo grandinė prigamina produktų, vartotojas juos nusiperka, o nepatikusius tiesiog išmeta. Manau, kad šioje srityje yra dar daug neišnaudotų galimybių.“

Straipsnio puslapiai:

- Mindaugas Samkus

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas